Sūrį mėgsta daugelis – šis išskirtinis maisto produktas ne tik papildo patiekalų skonių paletes, bet ir puikai tinka ant užkandžių stalo. Sūrio rūšių yra daugybė, o jų gaminimo tradicijos ir skonio ypatumai dažniausiai priklauso nuo regiono, kuriame sūris kilo: italai didžiuojasi parmezanu, o Jungtinės Karalystės gyventojai savo virtuvės neįsivaizduoja be kvapniojo čederio.
Nuo švelnaus iki intensyvaus skonio
Vilma Juodkazienė, maisto ekspertė, pasakoja, kad sūris buvo žinomas ir vartojamas dar 2000 metų prieš mūsų erą. Ko gero, tai yra vienas seniausių iki šiol vartojamų maisto produktų visame pasaulyje. Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad sūrį gamino net egiptiečiai, o Senovės Romoje šis produktas buvo plačiai paplitęs ir valgomas kasdien. Šiandien suskaičiuojama keli šimtai skirtingų populiarių sūrio rūšių. Vienas jų – nepakartojamo skonio čederio sūris.
Čederis kilęs iš Anglijos. Tai yra kietojo sūrio rūšis, pradėta gaminti dar XII amžiuje. Šis sūris pavadintas vietos, kurioje atsirado garbei – čederis gimė pietvakarių Anglijoje esančiame to paties pavadinimo miestelyje. Šis Anglijos perlas, kaip ir kiti tradiciniai sūriai, yra gaminamas iš karvės pieno, o jo brandinimas užtrunka nuo 3 iki 18 mėnesių. Čederis pasižymi aitriu, riešutus primenančiu skoniu. Sūrio spalva priklauso nuo brandinimo trukmės – jis gali būti gelsvos arba ryškiai oranžinės spalvos.
„Čederio skonio intensyvumas priklauso nuo to, kiek jis laiko buvo brandinamas. Švelniausio skonio čederio sūris yra brandinamas 2–3 mėnesius. Stipresnio skonio sūris brandinamas 6–9 mėnesius, o stipriausio ir intensyviausio skonio sūriui subrandinti skiriama net nuo metų iki dvejų. Brandinant sūrį keičiasi ne tik jo skonis, bet ir spalva. Jaunas čederis dažniausiai būna šviesiai baltos, o bręstant sūris įgauna vis ryškesnę geltoną spalvą“, – teigia maisto ekspertė.
Ką pasigaminti ir kaip laikyti?
Čederį, kaip ir daugelį kietųjų sūrių, gaminant maistą galima panaudoti labai įvairiai. Pasak ekspertės, dažniausiai čederiu gardinami makaronai arba jų apkepai, trintos daržovių sriubos, sumuštiniai, mėsainiai ar pikantiško skonio vafliai. Čederis – mėgstamas sūris ir meksikietiškų patiekalų gamyboje: juo dažnai pagardinamos čili sriubos, buritai, takai ar kesadilijos. Žinoma, čederis puikiai tinka ir į įvairiausius omletus ar kišus. Pavyzdžiui, Anglijoje kišas dažniausiai gaminamas į jį pridedant šoninės, porų ir čederio sūrio. Šioje šalyje čederis taip pat dažnai patiekiamas ir pavalgius pietus ar vakarienę. Dažniausiai prie jo būna padėta duonos ir sviesto. Taip pat šis sūris derinamas ir su įvairiausiais šviežiais ar džiovintais vaisiais bei uogomis: obuoliais, kriaušėmis, vynuogėmis ar kaulavaisiais. Kartais čederis valgomas su medumi ar įvairiausiais džemais.
V. Juodkazienė pasakoja, kad norint sūrį kuo ilgiau išlaikyti šviežią, pravartu žinoti kelias jo laikymo gudrybes.
„Sūris ilgiau išliks šviežias, jei jį suvyniosite į audinį, išmirkytą sūriame vandenyje. Kadangi sūris greitai prisigeria kitų produktų kvapo, jį laikykite sandariai uždarytose dėžutėse. Dar viena kasdien praversianti gudrybė: nepjaustyti sūrio iš anksto, nes atskiri gabalėliai greitai džiūsta, praranda skonį ir aromatą. Geriau šalia padėkite peilį ir atsipjaukite tik prieš valgant“, – pasakoja ekspertė ir dalijasi net trimis receptais, kuriuose išradingai panaudosite čederį.
Sviestinis moliūgas, įdarytas sūriu
Jums reikės:
• 2 sviestinių moliūgų
• 200 g tarkuoto kietojo sūrio
• 250 g mocarelos
• 100 g čederio
• 3 v. š. sviesto
• 3 v. š. miltų
• 4 skiltelių česnako
• 100 ml pieno
• 120 ml daržovių sultinio
• šlakelio alyvuogių aliejaus
• žiupsnelio druskos, pipirų