Beveik pusė milijono – skaičiuojama, kad tiek vienišų senolių šiandien gyvena Lietuvoje. Siekiant kovoti su vyresnio amžiaus žmonių vienišumu šalyje, nuspręsta sukurta specialią pažinčių svetainę senjorams.Skaičiuojama, kad per pirmąsias internetinės svetainės savaites, užsiregistravo jau beveik du šimtai senjorų, tiesa, net 70 procentų iš jų – moterys.
Poreikis didelis – įsitikinusi idėjos autorė Laura Balčiūtė, kuri jau trejus metus kasdien bendradarbiauja su įvairiomis senjorų organizacijomis, o taip pat leidžia nemokamą žurnalą senjorams „60+“.
„Išgyvenimai dėl vienatvės – dažniausia tema, kurią tenka išgirsti susitikimuose su vyresnio amžiaus žmonėmis, nesvarbu kuriame Lietuvos kampelyje su jais kalbėčiausi. Taip kilo mintis sukurti specialiai jiems skirtą pažinčių svetainę www.pazintys60.lt. Labai tikiuosi, kad jie ten užmegs naujas pažintis, kurios ateityje persikels ir į realų bendravimą. Galų gale – meilė neturi amžiaus ir ji net gyvenimo rudenį gali nuspalvinti gražiausiomis spalvomis“, – savo idėją sukurti pažinčių svetainę pristatė Laura Balčiūtė.
Psichologė: rinkdamiesi vienatvę – renkamės sirgti
Kaip teigia garsi psichologė Ramunė Murauskienė, fizinė ir psichologinė vienatvė išties yra didelė problema, kuri sąlygoja baimę, depresiją ir kitas įvairias ligas, kurių senatvėje ir taip pakanka. Todėl specialistė pataria senjorams daugiau dėmesio skirti bendravimui su aplinkiniais.
„Jeigu mes renkamės vienatvę, mes renkamės sirgti. Geriau būti sveikam, duoti savo dėmesį kitam ir gauti jo atgal. Žemė yra apvali. Viskas, kuo pasidaliname, mums grįžta su kaupu. Juk senjorai turi kur kas daugiau galimybių skirti laiko bendravimui. Nes jų vaikai – jau dideli, anūkai dažniausiai gyvena ne šalia, o ir į darbą kiekvieną dieną eiti jau nebereikia“, – teigia garsi psichologė R. Murauskienė.
Anot R. Murauskienė, kai tik senjoras pats patiki, kad vis dar yra kam nors reikalingas, jis pradeda džiaugtis gyvenimu, tampa dėkingu ir yra labai dosnus. Anot jos, visi būdai susirasti draugų ar antrą pusę yra tinkami.
„Senjorų draugystės žavios tuo, kad nėra jokio įsipareigojimo kartu auginti vaikus, kartu vesti bendrą ūkį. Gali būti erdvės laisvei. O ten, kur laisvė, ten ir meilė. Senjorai gali susirasti tikrų draugų ir tapti kitiems draugais ne dėl naudingumo, o dėl savo vidinių savybių. Jaunystėje visi apie tai svajojame. Ir tik nedaugelis to sulaukia nuosekliuose ilgalaikiuose santykiuose“, – teigia psichologė.
Skeptikams, kurie galvoja, kad jei žmogus nesukūrė santykių jaunystėje ir senatvėje yra vienišas, tai meilės traukinys nuvažiavo negrįžtamai, psichologė turi savo atsakymą.
„Gyvenimo patirtį sukaupę žmonės gali sukurti išties vertingus tarpusavio santykius. Reikia neužmiršti, kad jaunystėje ieškant partnerio vyrauja dažnai per dideli lūkesčiai, atsižvelgiama į kitokius kriterijus – fizinę trauką, norą turėti palikuonių, finansinę padėtį. Nors jauni žmonės įsimyli dažniau ir kalba apie meilę aistringiau, tačiau į gilesnius ir brandesnius jausmus tai perauga rečiau. Tuo tarpu senjorai gali sau leisti ieškoti partnerio, su kuriuo jungia bendrumo jausmas, dvasinis ryšys“, – įsitikinusi R. Muruskienė, kuri pabrėžia, kad labai svarbu suprasti, kad durys įsileisti į širdį meilę ir ilgalaikį ryšį yra atviros visą gyvenimą.
