Žmonės

Aktualiausias individualių namų savininkų klausimas rudenį – kur dingsta šiluma?

„Kodėl nešyla? Kur dingsta slėgis? Kodėl virtuvėje šilta, o miegajame – ne? Kaip sureguliuoti šildymo srautus?“ – tai klausimai, kurie kyla kiekvieną rudenį individualių namų savininkus vienijančiose socialinių tinklų grupėse. Ką daryti iškilus dažniausiems nesklandumams? O gal išvis galima išvengti nemalonių situacijų?

Vadovaujasi mitais

„Daugiabučiame name žmonės paprastai išmokyti kiekvieno šildymo sezono pradžioje tiesiog nuorinti radiatorius ir paskui mėgautis šiluma arba, jei yra šildymo sutrikimų, pranešti administratoriui. Individualiame name administratorius dažniausiai esi pats, tad klausimų kyla gerokai daugiau. Net pernai tobulai veikusi šildymo sistema po vasaros atostogų gali pasirodyti kaprizinga“, – pasakoja „Danfoss“ projektų vadovas Andrius Timofejevas.

Vienas dažniausių klausimų, skambantis kiekvieną rudenį socialiniuose tinkluose – kaip sureguliuoti grindinio šildymo debitomačius. „Iš tiesų, tai pats netinkamiausias klausimas publikai, nes kiekvieno namo šildymo sistema individuali, poreikiai taip pat visų skirtingi, tad kito namo sistemos sau nepritaikysi. Be to, dažnai vadovaujamasi mitais, kurie su realybe nieko bendra neturi“, – pasakoja A. Timofejevas.

Vienas populiariausių mitų – kiekvieno debitomačio lygis turi būti vienodas. Tačiau tai tikrai netiesa, nes kiekvienas debitomatis veda į skirtingo ilgio grindų šildymo vamzdyną, į patalpas, kur reikalinga skirtinga temperatūra, tad tai labai netikęs patarimas.

„Realybė tokia, kad net profesionalus montuotojas neateis ir, greičiausiai, nesureguliuos šildymo sistemos. Paprastai daroma taip, kad į patalpą, kurioje yra ilgiausias šildymo vamzdynas, debitomatis visiškai atidaromas. Į kitas patalpas proporcingai ir pagal šilumos poreikį debitomačio atvėrimas mažinamas. Tačiau retas kuris namo savininkas turi tikslius duomenis apie vamzdynų ilgius, tad šį darbą paprastai reikia atlikti ilgų bandymų keliu.“, – pasakoja specialistas.

Geriausia išeitis – automatika

Jei debitomačiai nebuvo sureguliuoti tik įrengus šildymą, geriausias sprendimas – statyti automatinę sistemą, pavyzdžiui „Danfos Icon“, kuri turi termines pavaras ir automatinio balansavimo funkciją. Tiesa, net tokiai sistemai tinkamai subalansuoti termofikato srautus, kad kiekviename kambaryje būtų norima temperatūra, reikia mažiausiai savaitės.

„Sistema kurį laiką eksperimentuoja – palaiko žemesnę arba aukštesnę temperatūrą, skaičiuoja kambarių šiluminę inerciją, įvertina lauko temperatūros įtaką ir reaguodama į šilumos daviklius nustato optimalius parametrus, kad kiekvienoje patalpoje nustatytu laiku būtų nustatyta temperatūra. Tad, jei šildymo sezonas prasidėjo nesklandžiai, geriausia ką galite padaryti – įsirengti išmanią šildymo sistemą, kitaip gali tekti vargti ir visą žiemą“, – sako A. Timofejevas.

Dar vienas dažnas nusiskundimas – sistemoje nuolat prapuolantis slėgis. Dažniausiai šiuo atveju kaltas būna sugedęs išsiplėtimo indas, kuris tiesiog neveikia. Paprastai vieno aukšto namo be rūsio šildymo sistemos slėgis turi būti 0,8 Bar, o dviejų aukštų iki 10 metrų aukščio namo šildymo sistemos slėgis – 1,5 Bar.

Būtina profilaktika

Kadangi radiatorinė sistema – gerokai paprastesnė, ji šildymo sezono pradžioje didelių siurprizų dažniausiai nepateikia. Svarbu patikrinti slėgį, kasmet, kaip bet kuriai šildymo sistemai, atlikti katilo techninę profilaktiką.

Beje, pastarasis veiksmas daug svarbesnis, nei daug kam atrodo, ypač kalbant apie dujinius katilus. Kai kuriose užsienio valstybėse, jei dujinis katilas nebus profilaktiškai kartą per metus patikrintas ir nutiks nelaimė, gresia net baudžiamoji atsakomybė, nes tai padidintos rizikos įrenginys, kurį privalu prižiūrėti. Lietuvoje, deja, į meistrus kreipiamasi tik katilui pradėjus neveikti.

Vienas dažnesnių radiatorinės šildymo sistemos nesklandumų – po vasaros neveikiantys termostatai. Taip nutinka dėl to, kad nenaudojami įrenginiai tiesiog „prikepa“ ir termostato vožtuvas nebereaguoja į temperatūros pokyčius.

Tokių nemalonumų prevencija – sistemingai pasukinėti termostato galvutę. Dar paprasčiau – įsigyti išmanią šildymo sistemą, kuri leidžia ne tik  patogiai reguliuoti temperatūrą, bet, kaip, pavyzdžiui „Danfoss Ally“, turi ir termostatų „pramankštinimo“ funkciją.

Parašykite komentarą