Rolandas Kazlas
Kultūra

„Akacijų alėja 2023“: svarbi R. Kazlo žinutė ir festivalį vainikuojantis A. Kaniavos pasirodymas

Liepos 15-ąją Kulautuvos pušų apsuptyje nuskambėjo 23-iasis bardų, dainuojamosios poezijos ir gyvos muzikos festivalis „Akacijų alėja“. Trečią dešimtmetį skaičiuojantis festivalis, kaip ir kasmet sutraukė tūkstančius gerbėjų iš visos Lietuvos, kurie vienam vakarui buvo pakviesti pasimėgauti išskirtiniais atlikėjų pasirodymais skambant prasmingiems tekstams.

Tradiciškai festivalį pradėjo jauni ir talentingi „Mažosios akacijos“ dalyviai: Simonas Šleinius, Laurynas Žiedas, Domilė Kirstukaitė, Emilija Venediktovaitė, Adrija Zavackaitė, Evelina Dubauskaitė, Domas Ročka, Džiugas Karoblis, Aurimas Liudvinovičius. Prie grupės pasirodymo prisijungė ir du Jaunųjų dainų autorių stovyklos vadovai Darius Miniotas ir Giedrius Arbačiauskas, kuris jau eilę metų yra ir festivalio vedėjas, įprasminantis jį iškilių poetų eilėmis.

Po „Mažosios akacijos“ atlikėjų pasirodymo pirmą kartą festivalio scenoje pasirodė profesionali teatro aktorė, rašanti pjeses, poeziją ir mėgstanti tą poeziją paversti muzika Dominyka Budinavičiūtė. „Pirmosioms mano dainoms nereikėjo nei gitaros nei pianino – užteko besąlygiško noro kurti. Mokykloje išmokau keletą gitaros akordų ir ėmiau kurti dainuojamąją poeziją, kuri tapo įrankiu pasakoti skirtingas istorijas. Tokia muzika mane lydi ir iki šiol“, – apie savo muzikinį kelią dar prieš festivalį sakė D. Budinavičiūtė, festivalio svečiams prisistačiusi su savo kūrybos daina „Pienių žiedai“.

Išsipildymo jausmas

Pirmą kartą „Akacijų alėjos“ scenoje savo akustinę programą atliko, kaip patys save pristato, lietuviško roko komanda „Thundertale“ ir pakvietė festivalio publiką pasinerti į patriotišką, kovingą ir tuo pačiu lyriškai ramų naujos programos akustinį skambesį. Kaip teigia grupės „Thundertale“ narys Laurynas Baškys, po pasirodymo jį aplankė ne tik išsipildymo jausmas, už grąžintą skolą festivalio žiūrovams, kuomet prieš dešimt metų su grupe nespėjo atvykti į planuotą pasirodymą festivalyje, bet ir kartu nauja patirtis visiškai kitame amplua.

„Labai geras jausmas. Labai seniai norėjau čia pakoncertuoti ir padaryti eksperimentą, kaip skambėtų mūsų kūryba tokioje aplinkoje ir tokiame kontekste. Kaip pavyko – reiktų klausti žiūrovų ir klausytojų, tačiau pačiam jausmas buvo labai geras. Šiaip atmosfera pačios Kulautuvos ir „Akacijų alėjos“ yra kažkuo išskirtinė. Aš negalėčiau dabar tiksliai demontuoti to jausmo, bet pojūtis ant scenos buvo kažkoks kitoks. Čia buvo kitaip, tas pajautimas buvo labai geras. Aplankė išsipildymo jausmas“ – po pasirodymo savo patirtimi festivalio scenoje dalijosi L. Baškys.

Po grupės „Thundartale“ savo lyrišką pasirodymą padovanojo aktorius ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas, kuris „Akacijų scenoje“ pirmą kartą pasirodė su sūnumi Nojumi.  „Pirma daina, kurią mes kartu atliksime yra parašyta pagal Utenoje gyvenančio poeto Vainiaus Bako žodžius, tai yra Vainiaus Bako meilės lyrika. Ir aš kaip perskaičiau šį eilėraštį, jis man paliko įspūdį. Visos dainos, kurias aš kuriu, dažniausiai yra pagal poetų tekstus. Man tas eilėraštis suskamba, palieka įspūdį, atrodo jis toks pažįstamas, jis kalba apie tai, kas ir man artima, ką aš suprantu“, savo pasirodymą su sūnumi Nojumi pradėjo G. Arbačiauskas poeto eilėmis „Miegantis adonis“.

Dėmesys Sigito Gedos 80 – mečiui

Menotyrininkas ir naujai išrinktas Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje bei Sakartvele Tomas Ivanauskas festivalio gerbėjams dovanojo muzikinį projektą „Baltojo Nieko dainelės“, skirtą  poeto Sigito Gedos 80 – mečiui. Naujai skambančiame „Baltojo Nieko dainelės“ projekte pavyko suburti ir išgauti nuostabią skirtingų muzikantų sinergiją. Scenoje pasirodė atlikėjas Tautvydas Paulius Augustinas – „Baltasis kiras“ drauge su muzikantų komanda – fleitininke Mėta Gabrielė Pelegrimaite, smuikininke Lyja Maknavičiūte ir Gabrieliumi Zapalskiu – klavišiniai.

Kaip teigė festivalio vedėjas G. Arbačiauskas, dainų autoriaus, atlikėjo, poeto, gitaristo, kompozitoriaus Domanto Razausko „Akacijų alėjos“ festivalio žiūrovams pristatinėti nereikia. Jis šioje scenoje su pertraukomis pasirodo jau du dešimtmečius. Ir šį kartą atlikėjas savo prasmingais tekstais papirko publiką – nunešė ten, ir taip, kaip moka tik jis pats.

Po D. Razausko susirinkusiems savo muzikinį pasirodymą atliko du legendiniai dainuojantys aktoriai – Olegas Ditkovskis ir Saulius Bareikis. Retai bendrus pasirodymus rengiantis duetas „Akacijų alėjos“ svečiams paruošė nostalgišką autorinių dainų programą, kurioje sutilpo gražiausios, dar studijų laikais kurtos dainos. Atlikėjai ir aktoriai perdavė linkėjimus ne tik dainuojamosios poezijos gerbėjams, bet ir susirinkusiuosius pasveikino su svarbia lietuviams istorine data – Žalgirio mūšio 613-osiomis metinėmis.

R. Kazlo žinutė apie šiuolaikinio žmogaus vienišumą

Festivalio scenoje netrūko staigmenų. Viena jų tapo aktoriaus ir režisieriaus Rolando Kazlo poezijos skaitymai. Po daugiau nei 10-ies metų pertraukos festivalio scenoje pasirodęs R. Kazlas susirinkusiems skaitė poeto Roberto Danio eiles, kuriam šių metų rugpjūčio 2 dieną sukaktų 60 metų. Poeto R. Danio eiles įgarsinęs aktorius R. Kazlas tūkstantinę minią privertė trumpam suklusti, nes jo įgarsintos R. Danio eilėse galėjai perskaityti žinutę apie žmogaus vienišumą šiuolaikiniame pasaulyje, visuomenės susvetimėjimą, tuščiažodžiavimą ir materialumą, žmogiško ryšio trūkumą, tuštybės ir paviršinio spindesio suklestėjimą.

„Yra toks pasaulis, kur kasmet esi nereikalingas, tau rašo esantis svarbiausias, rūpinamės tavimi, bet vieno mažo dalyko – šiltesnio žodžio stinga, nustoji kovot ir traukies, lyg mažas šunelis šalin šalin nuo amsinčių garsiai. Ach tas pasaulis – ne mano. Aktorių nebeliko arba vaidina visi. Ir dideliam pasauly tarsi mažutėj salėj slepies su savo ašara pasauly, nes svetimas sau esi“, – savo pasirodymą pradėjo aktorius R. Kazlas, kuris dar prieš festivalį teigė, kad jo tikslas šiais metais festivalyje pajausti, kaip pasikeitė festivalis, klausytojai, jis pats, o svarbiausia, ar mūsų širdyse

dar liko vietos poezijai. Iš susirinkusiųjų aplodismentų ir auditorijos romumo buvo galima suprasti, kad festivalio publikos širdyse vietos poezijai vietos pakanka. Ypač tada kai tas eiles skaito aktorius R. Kazlas.

Atskleidė Justino Marcinkevičiaus gyvenimo užkulisius

Po gilaus R. Kazlo pasirodymo pirmą kartą į festivalio sceną žengė atlikėja Gabrielė Vilkickytė, kuri savo energija ir betarpišku bendravimu su publika iš karto papirko visų dėmesį. Festivalio vedėjui G. Arbačiauskui pristatant šią atlikėją publikai ir paskyrus jai poeto Justino Marcinkevičiaus eiles, atlikėja prieš savo pasirodymą nustebino publiką atskleisdama intriguojančią savo šeimos istorijos detalę.

„Labai simboliška, kad Giedrius perskaitė būtent Justino Marcinkevičiaus eilėraštį, nes būtent jis mano močiutę Eleną mergino ir šokdino. Ji atsispyrė jo dėmesiui. Šiandien jai yra 90 metų ir ji iki šiol gailisi“, –  savo asmenine šeimos istorija su šypsena pasidalijo G. Vilkickytė, kuri dar kartą patvirtino, kad jos koncertai yra patirtis, kviečianti susipažinti su jos gyvenimu, patirtimi, kas išgyventa ir labai jautru.

Lotynų Amerikos ritmai ir vainikuojantis A. Kaniavos pasirodymas

Ne vienerius metus „Akacijų alėjos“ festivalio organizatoriai pateikia po vieną išskirtinę staigmeną – autorinius atlikėjų pasirodymus iš užsienio. Šį kartą ne tik pirmą kartą festivalio gerbėjams, bet ir pirmą kartą Lietuvoje „Akacijų alėjos“ scenoje pasirodė dainininkas, dainų autorius, kompozitorius Patiño iš Kosta Rikos drauge su scenos partneriu, būgnininku Diego iš Meksikos. Prestižinį Berklio muzikos koledžą baigęs Patiño šiuo metu gyvena ir kuria Jungtinėje Karalystėje. Prieš koncertą jaudinęsi, kaip „Akacijų alėjos“ festivalio žiūrovai priims kiek netradicinę jų muzikinę programą, po pasirodymo muzikantai liko maloniai nustebinti. Jų pasirodymas privertė visus žiūrovus pakilti nuo patogių kėdžių, pledų ir ne tik scenoje, bet ir prie jos „užvirė“ tikra Lotynų Amerikos fiesta. Abejingų ir snaudžiančių neliko. Pietietiško temperamento atlikėjai išlydėti audringomis ovacijomis tik po pakartojimo. „Tai buvo mano vienas geriausių koncertų šiais metais, ši publika yra neįtikėtina ir mes tikimės, kad galėsime dar ne kartą čia sugrįžti“, – iš karto po pasirodymo savo išgyventomis emocijomis „akacijų alėjos“ scenoje pasidalijo Patiño.

Po pietietiško pasirodymo festivalio programą vainikavo aktorius, atlikėjas, dainų tekstų kūrėjas, kompozitorius ir režisierius, atpažįstamas ir mėgiamas dėl savo išskirtinės dainavimo manieros bei originalių dainų tekstų – Andrius Kaniava. Kaip ir reikėjo tikėtis, jo koncertas buvo tarsi mini spektaklis, kuriame kiekvienam žiūrovui buvo skirta sava rolė. Vaizdingi pasakojimai, kurie niekados nepasikartoja, pamėgtos klausytojų dainos, dėmesys mažiesiems klausytojams ir  nepakartojamas pasirodymas, kuris nėra panašus į prieš tai buvusį – taip buvo užbaigta dar 23-ioji „Akacijų alėja“.

„Akacijų alėja“ – nemokamas dainuojamosios poezijos festivalis, nuo 2001 metų vykstantis kurortiniame Kulautuvos miestelyje. Tai pats kultūringiausias festivalis ant žolės, skambant prasmingiems tekstams, neužgožiamiems instrumentų gausa.

Daugiau informacijos – https://www.facebook.com/AkacijuAleja

Parašykite komentarą