Žmonės

Agronomijos studentę ir iškilų praeities agronomą sujungė išskirtinė gija

Skirtingų kartų, bet vienodų įsitikinimų žmones kartais gali sujungti patys netikėčiausi tiltai. Sakytum, kas gali būti bendro tarp Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) ketvirtakursės Medos Mačiuitytės ir žymaus tarpukario Lietuvos žemės ūkio veikėjo, pirmojo Žemės ūkio rūmų direktoriaus Jono Tallat-Kelpšos, ėjusio šias pareigas 1928-1934 metais? Iš tiesų abu šiuos žmones vienija įsitikinimas, kad agronomija yra neišsemiamų galimybių ir kūrybos sritis. Šią savo nuostatą sėkmingai jau įrodžiusi Meda šiais metais pelnė iškilaus Lietuvos agronomo Jono Tallat-Kelpšos garbei įsteigtą vardinę stipendiją.

Pasirinkimu nesuabejojo nė akimirką

Šiuo metu VDU ŽŪA ketvirtakursė Meda Mačiuitytė, kaip ir daugelis  šiemet bakalauro studijas baigsiančių absolventų, įtemptai  rengia Agronomijos studijų programos baigiamąjį darbą, kuriame apibendrina laboratorijoje augintų ir organinėmis medžiagomis tręštų miežių tyrimo rezultatus. Tačiau mergina prisipažįsta, kad tuo pačiu metu neišvengiamai galvoja ir apie kitą savo darbą – gimtojoje Plungėje pradedantį įsisukti nuosavą verslą. Šių dienų akimis, Medos mintis panaudojant VDU ŽŪA įgytas agronomijos žinias ir šiuolaikines IT technologijas edukuoti vaikus  perduodant jiems Europos žaliojo kurso, ekologijos idėjas, yra originali ir inovatyvi. Tačiau Lietuvoje steigdamas vaikų ir jaunimo ratelių tinklą apie būtinybę nuo mažens žmoguje ugdyti atsakingą požiūrį į supančią aplinką ir tvarų ūkininkavimą identišką mintį beveik prieš šimtmetį turėjo ir J. Tallat-Kelpša.

Meda kilusi iš Plungės. Ten baigė vidurinę ir dailės mokyklas, nuo mažens mokėsi žaisti šachmatais. Ir visa tai jai gerai sekėsi. Mergina sako, kad sėkmingai išlaikiusi brandos egzaminus iš aplinkinių girdėjo labai daug įvairiausių patarimų, kur ir ką galėtų studijuoti – nuo medicinos iki architektūros. Tačiau visų nuostabai  priėmimo į aukštąsias mokyklas paraiškoje Meda pirmuoju numeriu įrašė agronomiją,  jos nuomone, sėkmingiausiai sujungusią  tris mokykloje labiausiai mėgtus dalykus – biologiją, chemiją ir matematiką.

„Mano tėtis – taip pat VDU ŽŪA absolventas, tik jis ne agronomas, o ekonomistas. Tėtis kurį laiką yra ūkininkavęs, bet įsitikinęs, kad tai ne jo sritis, šios veiklos atsisakė. Tačiau žemė nėra parduota ir galbūt laukia manęs“, – su šypsena kalba Meda, neabejojanti, kad kuriamas šiuolaikinis modernus ūkis privalo veikti uždaro ciklo principu bei būti paremtas  atsinaujinančiais ištekliais, atliekas paverčiant biodujomis, trąšomis ar kitokiais produktais. Tačiau kol kas merginai labiau norėtųsi vystyti savarankiškai jau pradėtą veiklą.

Pašnekovė teigia, kad savo pasirinkimu studijuoti agronomiją ji nėra suabejojusi nė akimirką. Medai patiko viskas – nuo išskirtinai vyriška disciplina laikomos žemės ūkio inžinerijos iki eksperimentų laukuose ir išaugintų daržovių degustacijų.

„Turėjome tokių dėstytojų, kurių paskaitų, net jei jos vyktų vėlų penktadienio vakarą, studentai vis tiek nepraleistų. Nemažai mano bendramokslių yra jau savarankiškai dirbantys jaunieji ūkininkai. Jie gali būti tikri, kad visada gaus tiek teorinį, tiek praktinį dėstytojo atsakymą į bet kokį rūpimą klausimą“, – teigia pašnekovė.

Europos žaliasis kursas turi prasidėti nuo darželio

Studijoms persiritus į antrąją  pusę daugelis prognozavo, kad veikiausi Meda ateityje įsilies į dabartinį savo tėvų verslą – darbą Plungėje veikiančioje sėklų parduotuvėje. Tačiau pati Meda turi kitokių planų.

Mergina pasakoja, kad dar pirmame kurse apsigyvenusi bendrabučio kambaryje ir pradėjusi ant palangės „žaliuosius eksperimentus“, pajuto, jog yra be galo įdomu stebėti, kaip auga augalai jiems sudarant vis kitokias sąlygas.  Be to, daugelį metų žaidusi šachmatais studijuodama mergina dirbo ir šios sporto šakos vaikų trenere. Paaiškėjo, kad ir pedagoginė veikla yra labai patraukli. Eksperimentinę augalininkystę ir vaikų edukaciją sujungus į vieną visumą, Medai ir kilo idėja siūlyti vaikams priemonių rinkinius, o ateityje ir užsiėmimus,  kurie skatintų kūrybiškumą, poreikį pažinti, eksperimentuoti bei taptų atsakingo požiūrio į gamtą pradžiamoksliu. Meda turi ir dar vieną tikslą – paskatinti Z kartos vaikus bent trumpam atitrūkti nuo išmaniųjų technologijų bei pamatyti,  koks spalvingas ir įdomus juos supantis gyvosios gamtos pasaulis. Mažiesiems eksperimentatoriams idėjos autorė siūlo ir savaime sunykstančių vazonėlių būsimiems daiginiams, ir sėklų, ir patarimų, kaip išmokti gyventi be šiukšlių, nes Meda neabejoja, kad Europos žaliasis kursas turi prasidėti nuo vaikų darželio.

„Mano tikslas – rinkiniu ne išmokyti vaikus tik pasėti ir išauginti, bet jiems parodyti, kaip tai daryti ekologiškai, kaip savo eksperimentais būti draugiškiems aplinkai, nes tikriausiai nebūtų prasmės šiuos dalykus aiškinti vaikui į rankas paduodant šimtmečius nesuyrantį plastikinį maišelį su taip pat plastikiniais kastuvėliais ir grėbliukais. Dar noriu vaikus išmokyti branginti laiką, kad stebėdami augantį, o vėliau  vystantį augalą jie suprastų, kad laikas atgal negrįžta“, – dėsto pašnekovė, pastebėdama, kad karantino sąlygomis sėkmingai vystyti verslą labai padeda suaktyvėjusi ir išpopuliarėjusi internetinė prekyba. Tačiau ateityje Meda turi minčių rengti vaikams ir gyvus užsiėmimus, juolab kad erdvė suaugusiųjų ir vaikų mokymams yra numatyta Plungės centre renovuojamame tėvų įmonės pastate.

  1. Mačiuitytė šiandien apgailestauja dėl vienintelio dalyko – dėl Covid-19 pandemijos įvestas karantinas jai sutrukdė su VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto rekomendacija išvykti į pusės metų trukmės praktiką Danijos žemės ūkio mokslų centre. Meda neabejoja, kad tarptautinė patirtis šiuolaikiniam agronomijos specialistui yra labai svarbi. Todėl mergina nepraleido progų studijų metais išvykti praktikoms į Švediją, Lenkiją. Tačiau, jos įsitikinimu, net ir šiuo metu gyvenimas nėra įstrigęs. Norėdama tai patvirtinti savo pavyzdžiu, siekianti nuolat tobulėti mergina nuo praėjusio rudens įstojo mokytis į profesinę mokyklą. Nuo vaikystės mėgstanti siūti pašnekovė kelia sau tikslą pagilinti šios srities teorines žinias. Tuo, kad ateityje jas susies su agronomija, M. Mačiuitytė teigia neabejojanti, tik kol kas apie naująją idėją garsiai kalbėti, anot jos, dar šiek tiek ankstoka.

Stipendija  – iškilaus  Lietuvos žemės ūkio stratego įamžinimas

Jono Tallat-Kelpšos vardo stipendiją M. Mačiuitytė teigia vertinanti kaip didelę paskatą gilinti agronomijos žinias studijuojant magistrantūroje bei  toliau vystant šios srities kompetencijų reikalaujantį verslą. Medos nuomone, iškili Jono Tallat-Kelpšos asmenybė šiandien negali nedaryti įspūdžio su žemės ūkiu ir visiškai nesusijusiems žmonėms.

Jono Tallat-Kelpšos stipendijos, nuo 2010 m. skiriamos labai gerai besimokantiems,  aktyviai studentų mokslinėje ir visuomeninėje veiklose  dalyvaujantiems VDU ŽŪA  Agronomijos studijų programos studentams, steigėjas yra Jono Tallat-Kelpšos anūkas, šalyje žinomas agroverslininkas ir mecenatas, AB „Vilkijos ūkis“ direktorius dr.  Česlovas Tallat-Kelpša su šeima.  VDU ŽŪA socialinio partnerio teigimu, šia stipendija siekiama dviejų tikslų – paskatinti agronomijos kryptį gyvenime pasirinkusius jaunus žmones bei pagerbti tarpukario Lietuvos žemės ūkio stratego Jono Tallat-Kelpšos atminimą, nes tai buvo žmogus, visą gyvenimą tikėjęs jaunimo švietimo svarba ir pasauline Lietuvos žemės ūkio sėkme. Jaunųjų ūkininkų ratelių steigėjas, pirmasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas, vėliau garsiosios akcinės bendrovės „Maistas“ valdybos pirmininkas 1941 m. kartu su šeima buvo ištremtas į Sibirą. 1946 m. mirė lageryje. Palaidojimo vieta nėra žinoma.

Parašykite komentarą