senjore
Žmonės

64-erių senjorė Elena drąsiu pavyzdžiu užkrėtė laidos vedėją

64-erių metų senjorė Elena Survilienė pažįstamų rate dažnai vadinama augalų gydytoja, į savo gelbstinčią globą priimančia sergančius ar sukeipusiu žolynėlius. Dėstytoja dirbanti moteris – šiuolaikiška ir jaunatviška, tačiau apie vieną jos svajonių nežinojo net jos pačios vaikai. Tai – pasidaryti pirmąją tatuiruotę, kurią išpildydama Elena savo drąsiu pavyzdžiu užkrėtė ir senjorų norus pildančios laidos vedėją.

Šį šeštadienį į „Lietuvos ryto“ televiziją sugrįžta senjorus norus pildanti laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.

Šios savaitės laidos herojė – 64-erių metų Elena Survilienė, kurią Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentai bei darbuotojai dažnai vadina augalų gydytoja, savo magiškomis rankomis atgaivinančia net ir labiausiai nukeipusį žolynėlį.

Gimusi Sibire, senjorė Vilniaus universitete baigė biologijos studijas, o šiandien gyvena Babtų seniūnijoje ir dėsto čia esančioje kolegijoje. Kaip moteris pati pasakoja, meilę augalams ji pajuto seniai, tačiau nuosavo daržo neaugina, pasitenkindama tik kambarinėmis gėlėmis.

„Vaikystėje svajojau tapti gydytoja ir gydyti žmones, bet gyvenime taip pasisuko, kad gydau augalus. Aš pati asmeniškai, apart kambarinių gėlių, daugiau nieko neauginu, galbūt esu nagla, pati nieko neaugindama mokinu kitus, kaip auginti, tačiau tiesiog neturiu tokių galimybių, gyvenu daugiabutyje, o pora lysvių po langais nėra daržas. Visgi, veiklos užtektinai, reanimuoju augalus, kuriuos sergančius atveža pažįstami, o aš juos išgydau visomis priemonėmis, kurias žinau“, – laidoje pasakos pašnekovė.

Prakalbusi apie svajones ir dar gyvenime neišbandytus pirmus kartus, Elena atvirai prabilo apie ilgai saugotą ir net nuo vaikų slėptą norą – pasidaryti pirmąją tatuiruotę. Pasak senjorės, jos amžiuje tai nėra mados tendencijų padiktuota užgaida, o vidinis šauksmas dailiu simboliu įprasminti asmeninę filosofiją.

„Vaikai šios svajonės nežino, tačiau aš labai noriu pasidaryt tatuiruotę – lotoso žiedą. Tai moteriškumo, gyvybingumo simbolis, lotosas auga pelkėse, balose, bet nuostabiai išsiskleidžia, atspindėdamas vidų, dvasingumą“, – savąjį pasirinkimą argumentuos Elena.

Įgyvendinti senjorės pirmąjį kartą padės salono „Artatattoo“ įkūrėjas, meistras Artūras Jasaitis, kuris pripažįsta jog senjorai, užsukantys į tatuiruočių salonus – retas atvejis. Negana to, toks drąsus laidos herojės noras savu pavyzdžiu užkrėtė ir laidos vedėją Laurą Balčiūtę, jai taip pat atsiduriant meistro kėdėje.

„Kol turi svajonių – tol ir gyveni ir tų svajonių reikia siekti. Jos didesnės mažesnės, sunkiau įgyvendinamos ar lengviau, bet galima net pačias nerealiausias svajones įgyvendinti“, – tikins senjorė.

NAUDINGI PATARIMAI SENJORAMS

Kaip puoselėti vyrišką energiją?

Lietuvos bėgimo varžybų dalyvius dažnai nustebina juos lenkiantis, netrukus 80-ąjį gimtadienį švęsiantis Romualdas Limantas. Tiesa, vyras aktyviai sportuoja ne nuo vaikystės, jis bėgimą atrado tik išėjęs į pensiją savo sūnėno dėka.

„Mano sūnėnas yra gydytojas, kuris nutaręs keisti gyvenimo būdą, įstojo į klubą ir pradėjo bėgioti, o po kelių metų ir mane įtraukė į tą bėgimą. Pradžioje dusdavau, buvo sunku, bet po truputį pradėjau pasiekti rezultatų“, – laidoje pasakos senjoras.

Šiandien Romualdas bėgioja kasdien, o medalių už bėgimus sunku net suskaičiuoti. Bet senjoro jaunatviškumo paslaptis – ne tik aktyvi fizinė veikla. Jis savarankiškai mokosi anglų kalbos ir didelį dėmesį skiria savo sveikatai, o ypač antrąja vyro širdimi vadinamai prostatai.

„Prostatos pagrindinė funkcija yra gaminti didžiąją dalį spermos sekreto, kuris reikalingas spermatozoidų tinkamam funkcionavimui, gyvybingumui ir judėjimui. Yra faktorių išsivystyti prostatos ligoms, kurių mes negalime įtakoti, kaip genetika, paveldėjimas, taip pat amžius. Įrodyta, kad senstant, tikimybė išsivystyti tiek prostatos hiperplazijai, tiek prostatos vėžiui didėja. Antra grupė faktorių, kuriuos mes galima pakeisti, kaip fizinis aktyvumas, sveika gyvensena, mityba. Maisto papildai taip pat gali būti puiki priemonė, siekiant užkirsti kelią prostatos ligų simptomų pradžiai, kaip profilaktinė priemonė prieš prostatos uždegimus“, – laidoje pasakos šeimos klinikos „Sveikatos ratas“ urologas Valentas Liebus.

Kasdienis maisto papildų vartojimas gali pagerinti vyrų organizmo veiklą ir padėti išlaikyti tonusą, o renkantis maisto papildus prostatai, potencijai ir gyvybingumui, galima atkreipti į jų sudėtį. Vyro organizmui itin naudingas juodasis eleuterokokas, iš Peru Andų kilusi pipirnė, afrikinės slyvos ekstraktas, goji uogos bei sėjamojo lino sėklos. Visos šios natūralios priemonės, sutalpintos į maisto papildo, tokio kaip „RED3“, kapsulę, tikslingai veikia vyro sveikatą bei padeda palaikyti normalią potenciją bei prostatos būklę.

Kaip suvaldyti dirgliosios žarnos sindromą?

Dirgliosios žarnos sindromas yra vienas iš dažniausiai diagnozuojamų virškinamojo trakto sutrikimų. Net iki pusės konsultacijų pas gydytoją sudaro pacientai, sergantys būtent šiuo sindromu.

„Pacientai skundžiasi pilvo skausmais, pūtimu, atsiranda viduriavimas, gali pasireiški vidurių užkietėjimas. Priežastys yra įvairios, tiek genetinis paveldimumas, tiek išsivystymas po infekcijų ar esant alergijoms, kai kurių maisto produktų netoleravimui. Taip pat stresas, psichologinė žmogaus būklė gali provokuoti šiuos nusiskundimus. Gydant simptomus svarbu atkreipti dėmesį ir užtikrinti pilnavertę mitybą, vengti maisto produktų, kurie gali skatinti pilvo pūtimą, atsisakyti alkoholio, rūkymo“, – patarimais dalinsis klinikos „Sveikatos ratas“ šeimos gydytojas Rytis Meškauskas.

Vaisto nuo dirgliosios žarnos sindromo nėra, tačiau vaistinėse galima rasti preparatų, kurie palengvina ligos simptomus, ypač tokių kaip „Ibesan“, kurie savo sudėtyje turi bentonito – natūraliojo mineralinio molio, kuris absorbuoja toksinus, bakterijas ir virusus, neleisdamas jiems prisitvirtinti prie žarnyno sienelių.

„Tai yra natūrali priemonė, todėl ji nedirgina, o kai yra pateikta kapsulėje – nedirgina ir skonio receptorių, nes kitaip molis turėtų specifinį skonį. Taip pat į kapsulę įeina simetikonas, medžiaga, kuri susprogdina burbuliukus pilve. Renkantis natūralią priemonę, kuri turi bentonitą ar kitas sutraukiančias medžiagas, ji bus saugesnė ir neturės tiek šalutinių poveikių, kaip koks nors cheminis vaistas. Mes turime ne tik blokuoti simptomą, bet ir taip pat žiūrėti, kad vartojamas preparatas nesukeltų šalutinių poveikių“, – laidoje pasakos „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Ką verta žinoti apie dantų implantus?

Su dantų netekimo problema susiduria beveik pusė šalies gyventojų. Tai lemia apleista dantų priežiūra, netaisyklingas gyvenimo būdas, ligos, paveldimumas. Ši problema blogina gyvenimo kokybę, kenkia pasitikėjimui savimi, gali iššaukti net rimtų fiziologinių pasekmių. Laimei, šiuolaikinė medicina siūlo modernų sprendimo būdą – dantų implantus. Odontologai pastebi, jog pacientai neretai baiminasi tokios procedūros, tačiau jų baimė paremta mitais, kurie realybėje neturi pagrindo egzistuoti.

„Dirbu visoje Lietuvoje ir visi pacientai bijo tų pačių dalykų: skausmo procedūros metu ar kad implantai neprigis. Šiais laikais naudojamos pažangios naujoviškos nuskausminimo priemonės, o patiems bailiausiems pacientams yra taikoma sedacijos procedūra nuraminti procedūros eigoje. Šiuolaikinės technologijos leidžia pasiekti implantacijos sėkmę daugiau nei 96 proc., o jeigu naudojami kokybiškiausi rinkoje esantys implantai, žadamas netgi iki 99 proc. prigijimas. Visgi mitas, kad neprigijus implantui pacientai yra paliekami likimo valioje. Implantai turi visas garantijas ir įvykus komplikacijai, klinika bei gydytojai stengiasi išspręsti situaciją, persegti dantų implantą ir tai pacientui dažniausiai nekainuoja“, – laidoje pasakos klinikos „Dantų estetika“ gyd. burnos chirurgas Lukas Poškevičius.

Pasak odontologų, prarasto danties problemą galima išspręsti per kelis mėnesius, o tinkamai prižiūrimi implantai turėtų tarnauti daugybę metų. Visgi pirmiausia reikėtų kreiptis konsultacijai, pasirenkant patikimą kliniką, kurioje po vienu stogu būtų galima gauti visas reikalingas paslaugas.

„Vieno prarasto danties atstatymas gali trukti 3-4 mėnesius. Esame išskirtiniai tuo, kad visas paslaugas atliekame viename pastate, tiek rentgeno nuotraukas, tiek radiologinius tyrimus. Turime technikų laboratoriją, kuri pagreitina procesus, turime visą kolektyvą, komandos narius, kurie dirba viename branduolyje ir galime komunikuoti tarpusavyje tiesiogiai, todėl viskas vyksta labai operatyviai“, – teigs protezuojantis gydytojas, estetinių restauracijų specialistas Tomas Mickevičius.

Laida „Pirmi kartai. 60+“ – puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu amžiaus ribos nėra. Vedėjos Lauros Balčiūtės kalbinami senjorai, jų pirmi kartai bei aktualiausios naujienos – šeštadienį, 17 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.“

Parašykite komentarą