Sekmadienį, motinos dienos proga, deja, ne visos mamos sulauks šiltų sveikinimų iš vaikų, nors juos ir turi. Lietuvoje tūkstančiai vaikų yra vieno iš tėvų nuteikti prieš kitą tėvą.Pažangiausi pasaulio psichologai pripažįsta, jog psichologinis smurtas, kai vaikas yra nuteikiamas prieš vieną iš tėvų yra pati sunkiausia smurto prieš vaikus forma, paliekanti vaikams neatitaisomą psichologinę žalą visam gyvenimui ir įtakojanti neigiamą socialinį elgesį vėlesniuose gyvenimo etapuose.
„Lietuvoje yra daugybė mamų, kurioms Motinos diena yra viena skaudžiausių dienų metuose, nes vaikai jų nepasveikins, jie yra nuteikti prieš motinas ir nenori bendrauti. Pikčiausia, kad institucijos, turinčios kovoti už vaiko interesus, realiai palaiko smurtautojų pusę. Realiai tai galima vertinti tik kaip institucinį smurtą”, – sako Lietuvos lygiavertės tėvystės asociacijos (LTA) pirmininkė Asta Globė.
Lietuvos Lygiavertės tėvystės asociacija
Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Teisingumo ministerijai
LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui
LR Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui
LR Seimo Žmogaus teisių komitetui
KREIPIMASIS
Neseniai praėjusios Tarptautinės tėvų atstūmimo pripažinimo dienos (minima balandžio 25 d.) ir artėjančios Motinos dienos proga norime atkreipti dėmesį į itin sudėtingą ir daugelį metų nesprendžiamą situaciją Lietuvoje dėl, dažniausiai skyrybų metu, naudojamo psichologinio smurto prieš vaikus, kai vienas iš tėvų ar jo artimieji, padedami netinkamo institucijų reagavimo, nuteikia vaiką prieš kitą tėvą.
Lietuvoje dėl nuteikinėjimo prieš tėvus ryšį su vaikais yra visiškai praradę tūkstančiai tėčių ir mamų, tačiau faktiškai nei vienas nuteiktas vaikas negauna adekvačios institucijų pagalbos.
Pažangiausi pasaulio psichologai pripažįsta, jog psichologinis smurtas, kai vaikas yra nuteikiamas prieš vieną iš tėvų yra pati sunkiausia smurto prieš vaikus forma, paliekanti vaikams neatitaisomą psichologinę žalą visam gyvenimui ir įtakojanti neigiamą socialinį elgesį vėlesniuose gyvenimo etapuose. Šį psichologinį smurtą specialistai vadina tėvų atstūmimu. Jo pasekmės vaikams niekuo nenusileidžia kitų rūšių smurtą patyrusių vaikų (fizinio, seksualinio išnaudojimo) žalai.
Nors LR įstatymai de jure, psichologinį smurtą laiko nusikaltimu, de facto atsakingos tarnybos net netiria galimų tokio psichologinio smurto prieš vaikus atvejų.
Todėl kreipiamės į atsakingas institucijas, ragindami:
- Ne tik pripažinti vaikų nuteikinėjimą ir kliudymą bendrauti su vienu iš tėvų psichologiniu smurtu, bet ir imtis tinkamų priemonių jo užkardymui bei prevencijai, kurios turėtų būti analogiškos, kaip ir esant fiziniam smurtui, seksualiniam išnaudojimui ar sunkiai nepriežiūrai.
Šiuo metu, esant vaiko nuteikinėjimo požymiams, Vaiko teisių tarnybos paprastai pradeda šeimos atvejo vadybą, bei rekomenduoja šeimos nariams pozityvios tėvystės kursus, o patį atvejį traktuoja kaip „tėvų nesutarimą“ ir ragina tėvus susitarti.
Tačiau vaikų nuteikinėjimo atvejais psichologinį smurtą naudojantis tėvas tik imituoja, kad tariasi, tad susitarimas yra neįmanomas, o įprastos priemonės ir įvairūs kursai tik užvilkina situaciją, todėl smurtautojas gali tęsti nuteikinėjimą kol jis pasiekia patį sunkiausią – visiškai nutrūkusio tėvo-vaiko ryšio – stadiją.
- Organizuoti tinkamą ir savalaikį psichologinio smurto tyrimą
Šiuo metu tėvui, prieš kurį vaikas yra nuteikinėjamas, vienintelis kelias tai įrodyti – vaiko psichologinė ekspertizė. Tačiau šios ekspertizės paprastai reikia laukti ilgiau nei metus, tuo tarpu tėvų atstūmimas labai sunkų laipsnį paprastai pasiekia per 3-6 mėnesius.
Šiuo metu pasaulyje egzistuoja autoritetingų psichologų patvirtinta metodika, leidžianti lengvai nustatyti psichologinio smurto ir nuteikinėjimo prieš vieną iš tėvų atvejus. Nuteikinėjimui pasiekus sunkų laipsnį, tik vaiko atskyrimas nuo smurtauto gali padėti vaikui[1]. Tačiau Vaiko teisių tarnybos specialistai Lietuvoje nei žino, nei taiko šio psichologinio smurto nustatymo metodiką, o taip pat nesiima jokių veiksmų, kad laikinai atskirtų vaiką nuo smurtautojo.
Tinkama pagalba sudaro palankiausiai sąlygas tvirtam vaiko ryšiui su abiem tėvais, tačiau Lietuvoje vaikai jos negauna.
- De facto įteisinti lygiavertės tėvystės principus Lietuvoje
Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad lygiavertė tėvystė, kai vaikas praleidžia vienodai arba panašiai laiko su kiekvienu iš tėvų, jei šie gyvena atskirai, yra labiausiai atitinkanti tiek prioritetinius vaikų interesus[2], tiek pačių tėvų poreikius[3].
Taip pat lygiavertė tėvystė yra itin veiksminga prevencinė priemonė ne tik prieš vaikų nuteikinėjimą, bet ir prieš bandymą jais pasinaudoti kaip įrankiais, sprendžiant tėvų nesutarimus.
Nepaisant to, jog LR įstatymai numato vienodas teises ir atsakomybę už vaiko ugdymą abiems tėvams, o vaikų prioritetinis interesas yra būti vienodai abiejų tėvų globojamiems, Lietuvoje lygiavertė taikoma tik pavieniais atvejais, ir netgi tada tik nepilna apimtimi.
Pavyzdžiui, Lietuvoje net nėra juridiškai įmanoma nustatyti dvigubos vaiko gyvenamosios vietos – pas abu tėvus. Tokia situacija diskriminuoja ne tik išsiskyrusių tėvų vaikus, bet ir tėvus.
LTA nariai yra pasirengę konsultuoti visas suinteresuotas Lietuvos institucijas lygiavertės tėvystės bei tėvų atstūmimo klausimais, supažindinti su metodine literatūra, sisteminėmis neigiamomis narių patirtimis kreipiantis į tarnybas pagalbos, organizuoti konsultacijas su užsienio šalių, kur šios problemos sėkmingiau, nei Lietuvoje, sprendžiamos, specialistais.
Asta Globė,
Lygiavertės tėvystės asociacijos pirmininkė
