Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai dėkojo Kauno rajono gyventojams už tai, kad jų dėka buvo sustabdytas miško kirtimas.
„Jei ne visuomenė, kažin, ar tai būtų įvykę“, – sakė KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Dėl planuojamos ūkinės veiklos Pakarklės miške sunerimę žmonės apie tai pranešė ir Seimui, ir kitoms atsakingoms institucijoms. Jie sužinojo, jog verslininkai žaliojoje teritorijoje ketina kasti karjerą.
Kad tai gali įvykti, pasak V. Pranckiečio, bylojo 2014 m. pakeistas Kauno rajono bendrasis planas. Tuomet miško teritorija pateko į valstybinio miško ir naudingų iškasenų teritoriją bei gamtinio karkaso teritoriją, kurioje leidžiama ūkinė veikla. Dar vėliau, 2017 m., buvo pakeista Pakarklės miško kategorija, kas verslininkų lūkesčius įrengti karjerą dar labiau sustiprino.
„Ši istorija dabar sustabdyta. Bet turime užtikrinti, kad ji nepasikartotų kur nors kitur Lietuvoje, – sakė V. Pranckietis, – Meras informavo, kad šiuo klausimu jau yra parengtas Kauno rajono tarybos sprendimo projektas „Dėl planuojamos ūkinės veiklos sustabdymo ir miško kirtimo Kauno rajone“ ir neeilinis tarybos posėdis planuojamas balandžio 20 d. Bet jei ne gyventojai… Juk savivaldybė nuo 2014 m. padarė viską, kad miškui kirsti keliai būtų atverti“.
Dar vienas būdas apsaugoti teritoriją yra nepalankus Aplinkos apsaugos agentūros pateiktas poveikio aplinkai vertinimas.
„Pakarklės teritorijoje mes vykdome kompleksinę miškų veiklą. Bet leidimą tyrinėti teritoriją dėl naudingų iškasenų išduoti mus įpareigoja įstatymai“, – sakė Miškų urėdijos atstovai.
„Mes už tai, kad naudingų telkinių reikėtų ieškoti ne miškų teritorijose“, – sakė Žemės ūkio ministro patarėjas Danas Rybakovas.