Verslumas tampa vis svarbesne mokyklinio švietimo sistemos dalimi, padedančia ugdyti mokinių problemų spendimo įgūdžius, kritinį mąstymą, kūrybiškumą. Technologijų bendrovės „Samsung“ atliktas tyrimas atskleidė, kad trys iš keturių Z kartos atstovų svajoja apie papildomą veiklą, tačiau beveik 70 proc. jaučiasi nepasirengę ją pradėti dėl žinių ir praktikos stokos. Pasak dr. Eglės Butkevičienės, KTU profesorės ir „Solve for Tomorrow“ projekto partnerės, mokykloje įgytos verslumo kompetencijos gali tapti tvirtu pagrindu jaunuolių ateičiai, suteikdamos žinių ir pasitikėjimo savimi įgyvendinant idėjas profesiniame kelyje.
Jaunimui trūksta verslumo žinių
„Samsung“ atliktas tyrimas atskleidžia įdomias tendencijas – net 73 proc. Z kartos atstovų svajoja apie papildomą veiklą.
Tyrimo metu, kuriame dalyvavo apie 7 tūkst. Z kartos atstovų iš Prancūzijos, Vokietijos, Pietų Korėjos, JK ir JAV, taip pat paaiškėjo, kad beveik 70 proc. jaunų žmonių jaučia nepasitikėjimą savo gebėjimais pradėti verslą, o dar 60 proc. teigia neturintys tam laiko. Tad rezultatai rodo, kad nors Z karta yra itin ambicinga ir siekia spręsti problemas, jiems trūksta pasitikėjimo savimi ir praktinių žinių.
Prof. Eglės Butkevičienės teigimu, dar mokykloje ugdomos verslumo kompetencijos gali padėti jaunuoliams sukaupti pakankamai žinių ir praktikos, kad jų nepristigtų siekiant kurti savo verslą ar įgyvendinti projektus jau pabaigus mokyklą.
„Verslumas, kaip įgūdis, turėtų būti skatinamas jau mokykloje. Jis ugdo mokinių žingeidumą, lyderystę, atsakomybės jausmą ir kūrybiškumą. Be to, verslumo įgūdžiai svarbūs ir mokinių ateičiai, nes padeda lengviau prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio ir rasti inovatyvius sprendimus iššūkiams spręsti”, – dalijasi ji.
Socialinio verslumo svarba
Švietimo sistema, sėkmingai integruojanti verslumą skatinančias programas, gali tapti esmine platforma mokinių verslumo ugdymui. Anot prof. E. Butkevičienės, verslumo programos, prie kurių prisideda mokiniai, turėtų prisidėti ir prie mokyklos misijos ugdyti atsakingus piliečius, kurie siekia teigiamų pokyčių savo bendruomenėse.
„Lietuvos mokyklinio švietimo aplinkoje socialinis verslumas yra pakankamai nauja sąvoka. Tačiau švietimo įstaigos ieško naujų būdų ir vis dažniau ugdymo procese imamos taikyti projektinės veiklos, orientuotos į socialinių problemų sprendimą ir teigiamą poveikį visuomenei”, – pastebi ji.
Vienas iš tokių projektų pavyzdžių – tarptautinis technologijų bendrovės „Samsung“ projektas „Solve for Tomorrow“. Jis skatina Baltijos šalių mokinius burtis į komandas bei analizuoti socialines problemas ir pasitelkiant technologijas kurti kūrybiškus, originalius ir įgyvendinamus sprendimus.
Lietuvos komandos, šiais metais patekusios į projekto finalinį etapą, pateikė originalias ir realybėje pritaikomas idėjas, kuriomis siekia atrasti būdus, kaip dirbtinis intelektas gali padėti personalizuoti mokymąsi, suteikti emocinę pagalbą mokiniams, ar padėti planuoti laiką.
„Įsitraukę į socialinius projektus, tokius kaip „Solve for Tomorrow“, mokiniai ugdo savo kūrybiškumą ir gebėjimą kurti bei vystyti inovatyvias idėjas. Daugelis mokinių projektais bando spręsti jiems patiems aktualias problemas, tad tikėtina, jog ir ateityje jie bus labiau kompetetingi inicijuojant asmeninius projektus ir kuriant inovacijas“, – sako KTU profesorė.
Mokyklinis ugdymas vis dar orientuotas į teoriją
Nepaisant socialinio verslumo naudos, ši sritis vis dar susiduria su iššūkiais. Mokyklų programos yra stipriai orientuotos į teorines žinias, o praktinei veiklai dažnai pritrūksta laiko. E. Butkevičienė atkreipia dėmesį, jog norint paskatinti socialinio verslumo integraciją į mokyklinio švietimo sistemą, reikia stiprinti mokyklų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą.
„Socialinis verslumas turėtų būti ne vienkartinė iniciatyva, o integruota ugdymo dalis. Ne tik mokiniams, tačiau mokytojams būtina suteikti daugiau įrankių ir resursų, kad jie galėtų skatinti mokinius imtis prasmingų praktinių projektų“, – pabrėžia ji.
Profesorės teigimu, ugdyme dažnai akcentuojamas iššūkiais pagrįstas mokymasis, kai mokiniai ar studentai sprendžia realias, praktikoje egzistuojančias problemas. Socialinio verslumo projektai puikiai įprasmina šį metodą, suteikdami jaunimui galimybę taikyti įgytas žinias ir aktyviai prisidėti prie visuomenei aktualių iššūkių sprendimo.
„Samsung“, bendradarbiaudama su nepriklausoma rinkos tyrimų bendrove „Edelman Data & Intelligence“ ir „Dynata“, 2024 m. gegužės mėnesį Prancūzijoje, Vokietijoje, Pietų Korėjoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto penkių minučių trukmės pasaulinę internetinę apklausą, kurioje dalyvavo apie 7 tūkst. 18-27 m. amžiaus Z kartos respondentų. Duomenys buvo renkami siekiant užtikrinti reprezentatyvią imtį kiekvienoje rinkoje pagal amžių, lytį, regioną ir rasę/tautybę.