Karyba

2022 metais tarptautinėse operacijose galės dalyvauti iki 323 Lietuvos karių

2022 metais Lietuvos kariuomenė tęs dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Naujuoju LR Seimo nutarimo projektu ketinama suteikti teisę 2022-2023 metais į tarptautines operacijas siųsti iki 323 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Naujame mandate numatytas prisidėjimas prie dviejų naujų tarptautinių operacijų – „Takuba“ Malyje ir ES mokymo misijos Mozambike.

2022 metais tarptautinių operacijų prioritetu išliks dalyvavimas NATO, ES, JT ir sąjungininkų koalicijų vadovaujamose tarptautinėse operacijose, o taip pat – Lietuvos karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje.

„Dalyvavimas tarptautinėse operacijose lieka svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė stiprinti NATO kolektyvinę gynybą, ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką, JT taikos palaikymo pastangas, daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuva ketina prisijungti prie dviejų naujų tarptautinių operacijų. Prancūzijos vadovaujamai tarptautinės operacijos užduoties grupei (angl. Task Force) „Takuba“ ketinama skirti reikalingiausius operacijai pajėgumus, neviršijant 30 karių ar civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičiaus. Prie šiemet ES pradėtos karinės mokymo misijos Mozambike lietuviai prisidės nuo 2022 m. vidurio, į šią tarptautinę operaciją siųsdami iki 11 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Jau nuo šių metų lapkričio Lietuvos pajėgų apsaugos būrys Danijos apsaugos kuopos sudėtyje pradės dalyvauti ir NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, kur vykdys Bagdade esančios NATO operacijos vadavietės bazės apsaugą. Bendras Lietuvos indėlis šioje operacijoje neviršys 50 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Kitose tarptautinėse operacijose ketinama išlaikyti iki šiol turėtą Lietuvos indėlį.

JT vadovaujamoje operacijoje „Minusma“ dalyvaus iki 50, ES karinėse mokymo misijose Malyje bei Centrinėje Afrikos Respublikoje – iki 11, ES karinėse operacijose „Atalanta“ ir „Irini“ – atitinkamai iki 30 ir 20 karių bei civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų operacijoje Kosove Lietuvos indėlis taip pat nesikeis bei neviršys 5 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijoje „Įgimtas ryžtas“ dalyvaus iki 40, o kitoje JAV inicijuotoje operacijoje Hormūzo sąsiauryje – iki 5 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Taip pat ketinama išlaikyti iki 60 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos tarnautojų skaičių Lietuvos karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje.

Pažymėtina, kad LR Seimo mandatas nustatys maksimalius leistinus Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos tarnautojų skaičius konkrečiose tarptautinėse operacijose. Faktinis Lietuvos indėlis priklauso nuo daugybės aplinkybių: tarptautinės operacijos poreikių, saugumo situacijos šalyje, į kurią siunčiami Lietuvos kariai. Taip pat ir kitų veiksnių, kurie yra nuolatos vertinami kartu su operaciniais partneriais.

Parašykite komentarą