Įdomybės

100 metų paminklui „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ – išleista atminimo moneta

UAB „Monetų namai“ išleidžia auksinę monetą, skirtą 100-osioms paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ metinėms paminėti. Paminklas 1921 m. spalio 16 d. atidengtas Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galima pamatyti kovų už tautos laisvę simbolius – paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, Nežinomo kareivio kapą ir Amžinąją ugnį.

Lygiai prieš 100 metų vykusioje iškilmingoje paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo tuo metu Prezidento pareigas ėjęs Aleksandras Stulginskis, ministras pirmininkas Kazys Grinius, kiti reikšmingi Lietuvos veikėjai bei užsienio svečiai. Paminklą pašventino Jonas Mačiulis-Maironis. Ceremoniją vainikavo įspūdingas kariuomenės paradas.

Paminklas, kurį suprojektavo architektas V. Dubeneckis ir skulptorius J. Zikaras, su kryžiumi siekė 6,5 m. aukščio. Akmenys šiam paminklui statyti buvo surinkti iš skirtingų Lietuvos Nepriklausomybės kovų vietų. 1923 m. šalia šio paminklo pastatytas aukuras, ant kurio iškaldintas lotyniškas užrašas „Redde, quod debes“ (Grąžink, ką privalai). Iškilmingų progų metu aukure uždegama Amžinoji ugnis. 1934 m. priešais paminklą buvo perlaidotas Nežinomas kareivis. Nežinomo kareivio palaikai atvežti iš Latvijos teritorijos, kurioje vyko Nepriklausomybės kovos su bolševikais. Taip ši vieta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje tapo aukoms už Lietuvos laisvę pagerbti skirtu memorialu.

UAB „Monetų namai“ paminklo šimtmečiui skirtą monetą išleidžia 500 vienetų tiražu. Auksinės monetos averse įamžintas paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ atvaizdas. Fone pavaizduoti mediniai skirtingų formų ir raštų kryžiai, kryžius puošia ir akmeninio paminklo viršų. Ant paminklo matyti valstybinė simbolika – skydas su Vyčio kryžiumi ir kardas, pavaizduota ir liepsnojanti Amžinoji ugnis. Monetos reverse iškaldintas šalies leidėjos – Niujė salos – herbas. Monetos nominalas – 5 doleriai. Moneta pagaminta iš 999,9/1000 prabos aukso, jos skersmuo – 18 mm, masė – 1,2 g.

**

Antrosios sovietinės okupacijos metu, 1949 m. pabaigoje, nurodyta paminklą nugriauti. Jo akmenys ištampyti, kai kurie panaudoti naujų namų Aleksote statyboms. Dalis kryžių atsidūrė M. K. Čiurlionio muziejuje, kiti – sudeginti. Prasidėjus Lietuvos Atgimimui, užsiimta muziejaus sodelio ir viso memorialo atkūrimu. Pirmiausia, ieškota paminklo ir Nežinomo kareivio kapo tikslios vietos, vėliau – suorganizuotos akmenų rinkėjų grupės, Nepriklausomybės kovų vietose rinkusios akmenis paminklo atstatymui. Neradus seniau palaidoto Nežinomo kario palaikų, iš Giedraičių kapinių į memorialo vietą perkelti kito niekam Nežinomo kareivio palaikai.

 

Parašykite komentarą