Pramogos

Žolinės proga Lietuvos liaudies buities muziejus vaišins ypatingais vaisiais

Pievelių kaimo reliktinis sodas, apie kurį jau rašėme /https://www.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/zydinciu-sodu-fone-paminklu-vietovardziams-atgimimas-/, šiemet gerokai iki Žolinės sunokino vasarinį derlių.

Artėjant šiai šventei ir siekiant viliojančiai kvapnaus alyvinuko, dėl kurio tenka gerokai parungtyniauti su dar didesnėmis smagurėmis vapsvomis, atmintyje kasmet atgyja vaikystėje išgyventa istorija, tuomet atrodžiusi itin paslaptinga.

Prieš akis iškyla mielas geriausios tetulės Zofijos, jau antrą dešimtmetį stebinčios iš Dausų tiek obelų pūgas, tiek šerkšnus, paveikslas. Iš Ukmergės, kur gyveno, aplankiusi gimtinės sodybą ir raginama sesers vaišintis dar tarpukary judviejų tėvo, mano senelio, sodintais obuoliais, ji vis atsakydavusi, kad palauksianti Žolinės. Man beskanaujant, atrodo, puikiausiai nunokusius vaisius, keistai atrodė šis laukimas. Kartą neištvėrusi, tetai negirdint, mamos paklausiau, kodėl gi ši laukia tos Žolinės. Štai ką išgirdau. Teta, vyresnioji mano mamos sesuo, palaidojusi vos gimusią savo dukrytę, apie kurią anksčiau aš nebuvau girdėjusi. O per Žolinę, tikėta, dievulis Danguje vaikučius apdalina obuoliais. Tik tam, kurio mama Žemėje jų jau būna paragavusi iki šios šventės, nebeduoda. Geroji tetule, gera ne tik dėl gražaus tautos papročio gyvo liudijimo net apie 1960–1970 metus, tikiu, kad vaišiniesi rojaus sodo vaisiais. O mes, muziejininkai, surinksime obuolius tų, kurie dabar galbūt ten šalia, o mums paliko būvimo čia ženklą – dar vis subrandinančius derlių sodus. Savitai paminėdami Vietovardžių metus ir pagerbdami išėjusius amžiams iš vietų, kurių net vardai išbraukti iš Lietuvos gyvenamųjų vietovių sąrašo, visų pirma Pievelių kaimo, surinktus vaisius pašventinsime Žolinės mišiose rugpjūčio 15 d. muziejaus Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje ir jais vaišinsime sugužėjusius į Aukštaitijos kaimą, įkurdintą senųjų Pievelių teritorijoje. Pasidalinsime jais su laukiamais svečiais, kuriais tapti kviečiame ir Jus. Juk nuo Žolinės obuolius tradicija jau leidžia krimsti kiekvienam.

Edukacijų ir renginių skyriaus vyresnioji muziejininkė Vida Olechnovičienė

Parašykite komentarą