Balandžio 2 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, siekdamas palengvinti pedagogų emocinę savijautą būnant karantine, organizavo nuotolinį seminarą „Suvokti, būti ir mokytis. Kaip gyventi karantino sąlygomis?”. Seminarą vedė šalyje gerai žinomas vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys. Lektorius ir dalyviai kalbėjosi apie tai, kas pasikeitė dabartiniame mūsų gyvenime. Aiškinosi dėl ko reikia nerimauti, o ką vertėtų palikti nuošalyje. Apžvelgė esmines gyvenimo ir veiklos kryptis karantino laikotarpiu. Mokėsi kaip gyventi pagal naujas taisykles.
- Slušnys akcentavo, kad gyvenimas nesugriuvo – pasikeitė tarpusavio ryšiai. Dirbant namuose, šiandienos situacijoje, mums nėra paprasta, jeigu tuo pat metu mes turime šalia vaikus, artimuosius, kurie natūraliai jaučiasi turintys teisę į jūsų dėmesį. „Multitaskingas“ (kuris neegzistuoja), didina stresą, išsiblaškymą ir artina emocinį persitempimą. Išnyksta kasdieniai ritualai, kurie buvo įprasti, tad tenka susikurti naujus ritualus, namie susidėlioti kasdienų darbų grafiką. Viskuo rūpinamės savarankiškai, tai reikalauja aukštos savitvardos, kantrumo, emocinės išminties. Bet kokie pokyčiai, sukrėtimai, žmones ir jų jausmus veikia skirtingai. Vieni atranda dideles galimybes, naujas veiklas. Kiti neprisitaiko, blogėja jų psichologinė būsena.
„Kaip palengvinti emocinę savijautą būnant karantine?“ – klausė seminaro vedėjas ir pats atsakė: „Turime suprasti, kad kaip dabar gerai gyvenome, gyvename nesenai. Mes pamiršome sunkesnį gyvenimą. Dažnai buvome geresni svetimiems, nei saviems. Išmokime bendravimo su artimaisiais. Ugdykime bendruomeniškumą. Jeigu kas nors nespėja, padėkite jam, idant žmogus nesijaustų „paliktas vienas su bėda“. Būkime pagarbūs savo kolegų rūpesčiams ir jų baimėms“.
Lektorius patarė suplanuoti visą dieną, o gal net visą karantino laikotarpį, t. y. kada skiriame dėmesį vaikams ir šeimai? Kas rūpinasi vaikais, artimaisiais, maistu tuomet, kai esate užsiėmę? Kuri namų vieta yra „paskelbiama“ darbo vieta? Laisvalaikis – būtinai! Kai geriate kavą, tiesiog gerkite kavą. Kai gaminate valgį, tiesiog gaminkite valgį.
Mokytojas turėtų optimistiškai nuteikti vaikus, nustatyti ribas. Pasikeitusią situaciją vertinti kaip naują galimybę mokytis. L. Slušnys patarė nors kartą per savaitę vaikų klausti, ką jie yra patyrę mokydamiesi namuose. Kas jiems buvo įdomu, ir ko jie išmoko? Kokie dalykai jiems buvo patys sunkiausi? Skirdami laiko refleksijai, aptarimui, skatinsite socialinį, emocinį ir akademinį mokymąsi. Dėkingumas ir įvertinimas fiziologiškai gerina mūsų savijautą. Būti dėkingam, gali tapti užkrečiama mąstysena, padės sustiprinti santykį su mokiniais ir tarp mokinių.
Seminaro pabaigą reziumavo šie L. Slušnio pamąstymai: „Tokių kataklizmų turime kartą per šimtmetį. Nugyvensime, praeis, ir po šimto, o gal po penkiasdešimties, metų bus vėl kažkas naujo. Tokiame intervale žmogus negali būti pasiruošęs. Negali net tokių resursų tam pasiruošti. Tai aš turiu suvokti, kad esu atsakingas už savo sveikatą, už savo vaiką ir už savo artimuosius. Mes turime išmokti galvoti ir sakyti, kad mes išgyvensime, mes padarysime. Nieko tokio, mes dar turėsime visokių istorijų, bet dirbsime, stengsimės, sunkiai teks dirbti. Gyvenome lengviau, dabar teks sunkiai dirbti, bet išgyvensime“.
Šaltinis: Kauno pedagogų kvalifikacijos centras
