Žmonės

Savo verslą Lietuvoje sukūrusius emigrantus į tėvynę parginė įvairios priežastys

Nuo praeitų metų pabaigos Lietuvos migracijos rodikliai gerokai pagerėjo. Tai lėmė sumažėjusi emigracija ir išaugęs į tėvynę sugrįžtančių emigrantų bei imigrantų iš kitų šalių skaičius. Kalbinti Kaune įsikūrę buvę emigrantai minėjo skirtingas priežastis, kodėl grįžo į Lietuvą.

Mažėja norinčių ir galinčių emigruoti

Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, emigracija sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o imigracija į Lietuvą augo maždaug dvigubai. Nuo praeitų metų pabaigos užfiksuota ir mėnesių kai daugiau žmonių į Lietuvą atvyko nei išvyko. Tai atsitiko pirmą kartą po daugiau nei pusantro dešimtmečio pertraukos.

Migracijos specialistai ir ekonomistai teigia, kad tokius pokyčius lemia gana sparčiai Lietuvoje augančios algos. Be to, smarkiai sumažėjo žmonių, kurie nori ir gali emigruoti.

Neatmetamas ir tam tikras psichologinis aspektas dėl valstybės šimtmečio minėjimo ir didesnio socialinio saugumo Lietuvoje. Įtakos turėjo ir lietuvių emigrantų pamėgtos Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos.

Parginė namų ilgesys

Sugrįžimo tendencijos atsispindi ne tik oficialioje statistikoje, tai jaučia ir verslas.

Pavyzdžiui, Kaune įsikūrusiame prekybos miestelyje „Urmas“ dirba nemažai iš emigracijos grįžusių žmonių. Daugelis jų ėmėsi nuosavo verslo.

Ispanijoje keletą metų dirbęs Aurelijus Česnavičius sugrįžęs į Lietuvą ėmėsi vaisių ir daržovių prekybos turguje.

„Grįžau, nes čia namai. Pasiilgau jų, įprastos aplinkos ir artimųjų, nusprendžiau, kad galiu pabandyti ir čia įsitvirtinti. Visai atsitiktinai pabandžiau prekybą turguje, man patiko ir dabar be šio užsiėmimo neįsivaizduoju savo gyvenimo“, – pasakojo „Urme“ įsikūrusiame Centriniame Kauno turguje dirbantis vyras.

Iš užsienio parsivežė idėjų

Lietuvis Rolandas Kareckas, keletą metų praleidęs Vakarų Europoje, sugrįžo į Lietuvą, nes suprato, kad samdomas darbas ne jam, o verslo geriausia imtis savo šalyje, pritaikant užsienyje įgytą patirtį. Vyras prekybos miestelyje įsteigė keletą švaros prekių parduotuvių, o dabar dar gamina ir parduoda išskirtinės konstrukcijos blokelius, skirtus šlaitams sutvirtinti

Šiame prekybos miestelyje taip pat ryški tendencija, kai verslus čia kuria su užsieniečiais vyrais į Lietuvą grįžusios moterys.

Jolita Aktar su savo vyru Faridu čia įkūrė nedidelį bengališko maisto restoranėlį. Sutuoktiniai sako Lietuvą ir Kauną pasirinkę todėl, kad čia yra žmonių įgijusių daug patirties ir užsigrūdinusių nelengvais pirmaisiais nepriklausomybės metais.

„Tie žmonės mums suteikė stiprybės kuriant verslą ir padėjo savo patarimais. Be to, Lietuvoje dabar paprasta rasti reikalingos informacijos ir nesunku sutvarkyti visus formalumus. Svarbu ir tai, kad savo gimtajame Kaune aš jaučiuosi geriausiai, kaip ir mano vyras“, – pasakojo J. Aktar.

Lietuvoje jaučiasi gerai

Prancūzas Samy Dekli su žmona Aušra prekybos miestelyje atidaręs užkandinę „Burger Factory“ sako, kad savų problemų yra visur – ir Lietuvoje, ir Prancūzijoje.

„Lietuvoje jaučiuosi gerai, čia ramu ir saugu. Jeigu daug dirbsi, pasiekti savo tikslų gali praktiškai bet kur“, – savo mintimis dalijosi pašnekovas.

Prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovas Jonas Plenta sako, kad pastaruoju metu čia kreipiasi išties nemažai iš užsienio grįžusių lietuvių, norinčių išsinuomoti patalpas savo verslui.

„Yra tokių, kurie jau tiksliai žino, ko nori, pritaiko iš užsienio atsivežtą patirtį. Kiti tik domisi atsargiai. Mes visada padedame, patariame, įvertiname ar tam tikra veikla tose patalpose gali būti sėkminga“, – pasakojo pašnekovas.

Daugiau ukrainiečių

Prekybininkus migracijos pokyčiai palietė ir dar kitaip. Tame pašiame „Urme“, ypač čia įsikūrusiame turguje, pagausėjo ukrainiečių.

„Kadangi esame įsikūrę palyginti netoli automobilių turgaus, pas mus visada užsukdavo daug čia atvykstančių užsieniečių iš rytų šalių. Bet dabar ypač padaugėjo ukrainiečių, kurie Kaune dirba statybose. Kadangi ukrainiečių mitybos įpročiai panašūs į mūsų ir jie vertina tradicinį, sakykim taip, labiau kaimišką maistą, tai dažnai užsuka čia kokio rūkyto kumpio, lašinių, dešros, o tuo pačiu ir vaisių, daržovių“, – pasakojo Centrinio Kauno turgaus prekybininkai.

Išties, Lietuvoje dirbančių ukrainiečių skaičius pastaruoju metu gerokai išaugo ir jie taip pat prisidėjo prie teigiamų migracijos rodiklių.

Migracijos departamento duomenimis, per 7 šių metų mėnesius užsieniečiams dirbti Lietuvoje išduota 22,2 tūkst. vizų. iš kurių maždaug 80 proc. – ukrainiečiams. Dar 6,3 tūkst. Ukrainos piliečių šįmet gavo leidimą gyventi Lietuvoje. Prognozuojama, kad į Lietuvą atvykstančių dirbti Ukrainos piliečių skaičius ateinančiais metais augs 30–50 procentų.

Parašykite komentarą