Naudinga žinoti

Produktų pasirinkimo labirintuose: ekologiškas, natūralus ar užaugintas kaime?

„Ekologiškas“ jogurtas, „natūrali“ grietinė, daržovės užaugintos kaime. Daugybė tokių ir panašių užrašų mirga parduotuvių lentynose, televizijos ekranuose, interneto platybėse. Vartotojas neretai pasiklydęs informacijos gausoje, taip ir nežino – koks produktas iš tiesų yra ekologiškas, kaip jis užaugintas?

Ekologiškas produktas – tai pagal ES ir nacionalinius ekologinę gamybą reglamentuojančius teisės aktus pagamintas produktas. Norint gauti ekologiško produkto patvirtinamąjį dokumentą, reikia atitikti reikalavimus nuo lauko iki galutinio vartotojo, ką įvertina nepriklausoma kontrolės įstaiga.

Tiesa, nemažai vartotojų Lietuvoje vis dar nežino, kas iš tiesų yra ekologija ir ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai.

Ekologiški – auginti savam darže?

 

Specialistai tvirtina, jog labai gerai, kai žmonės patys augina daržoves savo reikmėms, pasirenka chemiškai neapdorotas sėklas, nenaudoja sintetinių cheminių trąšų. Tačiau tai nereiškia, kad produktas bus ekologiškas.

 

„Dažnas vartotojas teigia, kad ekologiškas maisto produktas – „užaugintas kaime“, „natūralus“, „užsiauginau pats“ ir pan. Ne, tai nėra ekologiško žemės ūkio ar maisto produkto apibrėžimas. Natūralus gali būti tik mineralinis vanduo, kvapiosios medžiagos ir vaisių bei uogų vynas, net medus negali būti įvardinamas kaip natūralus. Taip pat jei užsiauginote patys, ar pirkote iš ūkininko tai nereiškia, kad toks maistas ekologiškas. Ekologišku vadinti galima, tik gavus iš akredituotos įstaigos patvirtinamąjį dokumentą. Jei ekologiškas produktas parduodamas, pavyzdžiui turguje, ūkininkas turi būti kontrolės sistemoje ir turėti patvirtinamąjį dokumentą parduodamiems produktams“, – sako Raminta Bogušienė, maisto technologė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė.

 

Tik ženklinimas nuorodomis į ekologinę gamybą garantuoja, kad produktas yra tikrai ekologiškas, užaugintas laikantis visų reikalavimų.

 

Kaip atpažinti Lietuvoje pagamintą ekologišką produktą?

 

Kad prekybos vietose esantis produktas yra tikrai ekologiškas, mums parodo ant pakuotės esantis specialus ženklinimas.

 

Ekologiškų produktų ženklinimo etiketėje turi būti nurodyti ekologiškų produktų atpažinties ženklai: Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas, o Lietuvoje užaugintam, perdirbtam ar paruoštam produktui dar – nacionalinis ekologiškų produktų ženklas „Ekologinis žemės ūkis“): kontrolės įstaigos, atlikusios paskutinės produktų ruošimo operacijos kontrolę, kodas (Lietuvoje VšĮ „Ekoagros“ kodo numeris – LT-EKO-001); produkto žaliavų kilmės nuoroda, parodanti, kur buvo užauginta pagrindinė produkte esanti žaliava (Pvz. Lietuva; ES žemės ūkis; Ne ES žemės ūkis, ES ir ne ES žemės ūkis).

Jei produktas turi tik vieną arba kelis ekologiškus ingredientus – bus tik nuoroda sudėtyje į žemės ūkio kilmės ingredientų ekologiškumą ir kontrolės įstaigos kodą, tačiau nebus ES ekologinės gamybos ženklų.

 

„Todėl vartotojas gali būti tikras, kad jei ant produkto pakuotės yra ir Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas, ir nacionalinis ekologiškų maisto produktų ženklas, tuomet produktas yra pagamintas Lietuvoje. Jei ant produkto pakuotės yra tik vienas Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas, tuomet pagaminta ne Lietuvoje”, – aiškina Raminta Bogušienė.

 

Ekologinės gamybos ūkiams – griežta patikra

 

Vienas pagrindinių ekologinio ūkininkavimo principų – nenaudojamos sintetinės cheminės trąšos, augimo hormonai ir pan. Užtikrinama, kad sintetinės ir cheminės medžiagos nepatektų į produkciją transportavimo, sandėliavimo, perdirbimo metu.

 

Maisto paruošimui draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įvairius sintetinius maisto priedus (saldiklius, dažiklius, skonio ir kvapo stipriklius ir kt). Užtikrinama griežta auginimo, gamybos, perdirbimo ir paruošimo kontrolė – nuo žaliavos iki galutinio produkto patekimo vartotojui.

 

„Auginant augalą – bus tausojami gamtos ištekliai, o galutiniame produkte, kurį valgome nebus neleistinų augalų apsaugos produktų likučių, pesticidų, kitokių sintetinių cheminių medžiagų. Auginant gyvūną – bus laikomasi aukštų gyvūnų gerovės standartų, tiek gyvuliai, tiek paukščiai bus laikomi laisvai, galės ganytis lauke. Be abejo, ir pašaras jiems bus ekologiškas. O svarbiausia, kad viso proceso metu nuo dirvos paruošimo iki produkto pardavimo – visiems ekologiško produkto augintojams ir gamintojams bus taikoma labai griežta ekologiškumo kontrolė“, – ekologiško produkto pasirinkimo naudą vardija žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.

 

Visi sertifikuoti pagal ekologinės gamybos reikalavimus ūkiai ir įmonės tikrinami bent kartą per metus. Tikrinami ne tik laukai, sodai, šiltnamiai ir ganyklos, gyvulių laikymo sąlygos lauke ir tvartuose, gamyba, atsekamumas nuo „laiko iki stalo“, bet ir pirkimų bei pardavimų dokumentacija, įrašai žurnaluose.

 

Ekologinė gamyba Lietuvoje sparčiai plečiasi

Lietuvoje noriai ūkininkaujama ekologinės gamybos būdu. Ekologinė gamyba Lietuvoje plečiasi jau nuo 2004 metų. Sertifikuoti  plotai taip pat didėja.

„Pernai metais buvo sertifikuota daugiau kaip 239 tūkst. ha. Pastebime ir ūkių stambėjimo tendencijas: jeigu prieš penkerius metus vidutinis sertifikuotas ūkis buvo 65,45 ha, tai 2017 m – jau 94,95 ha. Taip pat galime pasidžiaugti, kad į ekologinę gamybą ateina stambūs ūkiai. Didžiausias šiuo metu ūkis yra 38 tūkst. ha. Tai rodo ne tik ekologiškos produkcijos didėjančią paklausą rinkoje, bet ir tai, kad patys ūkininkai suprato ekologiškumo naudą tiek žmogaus sveikatai, tiek ir gamtai. Juk nuo to kaip yra ūkininkaujama dabar – priklauso tai, ką mes paliksime ateinančioms kartoms,“ – įsitikinusi žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.

Taip pat reikia pažymėti, kad šiuo metu jau yra patvirtintas naujasis ekologinės gamybos reglamentas – pagrindinis strateginis dokumentas, nurodantis ekologijos kryptį Europoje.

Pasak viceministrės, jau dabar drąsiai galime pasakyti, kad šis dokumentas orientuotas į ekologijos plėtrą, pvz. juo suteikiama galimybė nuo 2021 metų sertifikuoti naujus ne tik maistui ar pašarui skirtus žemės ūkio produktus, tokius kaip bičių vaškas, eteriniai aliejai, medvilnė, vilna, kailis, oda, netgi kamščiamedžio kamščius iš gamtinės kamštienos. O šiuo metu Europos komisija intensyviai rengia reglamentą detalizuojančius dokumentus.

„Galim tik pasidžiaugti, kad atsiras nauji bendri visoms šalims reikalavimai elninių gyvūnų, triušių auginimui, bus žymiai išsamesnės ekologiškų paukščių auginimo taisyklės. Atitinkamai tikimės, kad ir Lietuvoje padidės tiek ekologinė gyvulininkystė ir paukštininkystė, tiek atsiras rinkoje naujų produktų įvairovė,“ – sako A.Miškinienė.

Daugiau apie ekologiškus produktus, jų ženklinimą, pasirinkimo galimybes, taip pat apie nacionalinės kokybės ir garantuotus tradicinius gaminius, saugomos kilmės vietos nuorodos bei saugomos geografinės nuorodos maisto produktus, jų vartojimą, naudą mūsų sveikatai, įtraukimą į kasdienį racioną sužinosite pirmojoje Lietuvoje nemokamoje kokybiško maisto šventėje (konferencija, mugė, degustacija) rugsėjo 21 d. 10 val. Vilniuje (Viešbutis „Panorama“, Sodų g.14). Daugiau apie šventę: http://sveikataipalankus.lt/maisto-svente-programa/. Renginio rėmėjas – LR žemės ūkio ministerija, organizatorius – VšĮ „Sveikatai palankus“.

Parašykite komentarą