Miestas

Pirmą kartą Lietuvoje atlikta operacija išgelbėjo penkiametės gyvybę

Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta viena sudėtingiausių radiologinių intervencijų vaikui, kuriam buvo reikalingas gydymas dėl kepenų fibrozės – sutrikusio kraujo tekėjimo per kepenis bei padidėjusio kepenų vartų venos spaudimo. Kauno klinikose atliktos operacijos metu buvo suformuotas (transjugulinis) porto sisteminis šuntas, įvedant stentą, jog kraujas galėtų laisvai nutekėti iš vartų venos.

Tai ne pirmoji penkerių metų mergaitės Orijanos operacija – į Kauno klinikas ji pateko mėnesio amžiaus. Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja gastroenterologė doc. Rūta Kučinskienė prisimena, kai pirmą kartą susitiko su mažąją paciente. „Buvo atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta įgimta tulžies latakų atrezija, – pasakoja gydytoja gastroenterologė. – Kai nėra išsivysčiusių tulžies latakų, tulžis kaupiasi kepenyse ir organas tiesiog genda. Kepenyse vyksta negrįžtami procesai, vystosi fibrozė ir cirozė, todėl ateityje bus reikalinga kepenų transplantacija.“

Pasak doc. R. Kučinskienės, svarbu kuo ilgiau išlaikyti kepenis gyvybingas. Ligoninėje mergaitei buvo atlikta ne viena sudėtinga pagalbinė operacija, būtina jos gyvybės išsaugojimui ir gyvenimo kokybės gerinimui.

Dėl besivystančios kepenų fibrozės ir didelio spaudimo kepenų venose, jos stemplėje ir skrandyje pradėjo plėstis venų tinklas. „Gastroskopijos metu pastebėta daug išsiplėtusių veninių mazgų stemplėje. Taip kraujotaka ieško aplinkinių kelių, – teigia docentė. – Pirmoji pagalba buvo atlikti operaciją, kurios metu buvo užspaudžiami mazgai, iš kurių bėga kraujas. Ši procedūra buvo kartota mažiausiai dešimt kartų, nes vis atsirasdavo naujų veninių mazgų. Keletą kartų kraujavimas kėlė rimtą grėsmę pacientės gyvybei.“

Kadangi tokios pagalbinės operacijos yra laikinos (nes kraujavimas atsinaujina), reikėjo rasti kitą gyvybę gelbstintį metodą. Tam, kad Orijana išgyventų iki kepenų transplantacijos ir jos gyvenimo kokybė pagerėtų, gydytojų komanda ryžosi atlikti sudėtingą radiologinę procedūrą – porto sisteminį šuntą, kuris pakeitė ligos eigą.

„Dvi valandas trukusi operacija atliekama punktuojant kaklo veną, tuomet per kaklo venas, tuščiąją veną bei širdį su specialiais kateteriais ir ilga adata patenkama į kepenų venas. Iš jų echoskopo pagalba surandama vartų vena, kuri išpunktuojama ir abi venos sujungiamos implantuojant specialų stentą“, – paaiškina procedūrą atlikęs Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas dr. Andrius Pranculis.

Šios operacijos technika unikali tuo, jog radikaliai gydo kepenų vartų venos spaudimą, ko kitais metodais padaryti negalima. „Kita alternatyva galėtų būti tik atvira, ilgai trunkanti bei stipriai traumuojanti operacija, kai vartų venos sujungiamos su sistemine kraujotaka. Tokios traumuojančios operacijos Europoje jau beveik neatliekamos, – aiškina gydytojas radiologas. – Po įstatyto šunto nereikalingas reanimacinis gydymas. Po narkozės atsigavęs žmogus gali keltis ar valgyti. Ši operacija yra viena iš sudėtingiausių radiologinių intervencijų, tačiau tinkamai atliekama ji yra saugi, mažai traumuojanti ir nesukelianti komplikacijų.“

Suaugusiems šios operacijos atliekamos ir anksčiau, tačiau vaikui atlikta pirmą kartą, nes tai sudėtinga procedūra, o įgimta tulžies latakų atrezijos patologija yra reta. Europoje procedūros atliekamos tik didžiausiuose centruose, o daugelyje šalių išvis neatliekamos.

Pasak dr. A. Pranculio, anksčiau Lietuvoje vaikams, kuriems dėl padidėjusio vartų venos spaudimo įvykdavo komplikacijos, kraujavimas būdavo stabdomas tik endoskopiniu būdu – specialiais spaustukais užspaudžiamos kraujuojančios vietos. Naujoji procedūra leidžia užtikrinti ne vienkartinį būklės pagerėjimą ir saugiai laukti kepenų transplantacijos ateityje.

Mergaitės mama Aušra prisimena laiką prieš operaciją, kai dukrą dėl kraujavimo ir pilvo skausmų reikėdavo skubiai vežti į ligoninę. „Orijana yra labai judrus vaikas, todėl jos aktyvumą tekdavo riboti ir stebėti. Kadangi blužnis buvo padidėjusi, kildavo grėsmė, kad šio organo nesusitrenktų, nes prasidės vidinis kraujavimas ir galime tiesiog nebespėti nuvykti iki ligoninės, – pasakoja moteris. – Šiandien mergaitė jaučiai tikrai geriau. Pilvelis iškart sumažėjo, nes sumažėjo pati blužnis. Ji nebesiskundžia pilvo skausmais, todėl po operacijos į ligoninę atvykome pirmą kartą ir tik tam, kad pasitikrintume, ar viskas gerai.“

„Esame be galo dėkingi Kauno klinikų gydytojams, kurie nuo pat kūdikystės gydė ir globojo. Ligoninė tapo tarsi antrieji namai. Labai džiaugiamės, kad pagaliau yra tokia galimybė, palengvinanti dukros gyvenimą“, – sako Aušra.

Kauno klinikų informacija ir nuotrauka.

Parašykite komentarą