Žmonės

Pėsčiomis iš Vilniaus į Tbilisį išsiruošusį Niko Amirgulašvili pirmuosius 30 km lydės gausi minia

Birželio 9 d. maždaug šimtas įdomių iniciatyvų entuziastų ir aktyvaus laisvalaikio gerbėjų nuo Sakartvelo ambasados Lietuvoje į Trakus išžygiuos pėsčiomis. Jų tikslas – netradiciškai į neįprastą misiją išlydėti Vilniuje gimusį ir augusį kartvelą Niko Amirgulašvili.

23 metų vaikinas, leisdamasis į maždaug 2200 kilometrų kelionę pėsčiomis nuo Vilniaus iki Tbilisio, taip norėjo parodyti šių, jam dviejų svarbių tautų tarpusavio bičiulystės prasmingumą.

“Kviečiu prisijungti prie tiltų tarp Lietuvos ir Sakartvelo statymo ir kartu su manimi nužygiuoti 30 kilometrų nuo Vilniaus iki Trakų! Tai – pirmasis misijos Tbilisio link etapas!”, – sakė Niko, į kurio kvietimą jau atsiliepė nemenkas būrys žygių gerbėjų.

Pagal planą, ambasadoje dalyviai bus pradėti registruoti 8.30 val. Link Trakų jie patrauks ir vieną iš senųjų Lietuvos sostinių pasieks vakare.

“Toliau žygį tęsiu vienas”, – sakė Niko.

Tbilisį jis tikisi pasiekti rugpjūčio pabaigoje. Iki to laiko – 350 litrų išgerto vandens, 150 aplankytų miestų ir miestelių, nuolatinė 14 kilogramų sveriančios kuprinės draugija, 74 skirtingos nakvynės vietos, 1920 valandų kelyje, nuo 12 iki 30 laipsnių svyruojanti temperatūra.

“Kol aš kelionėje “pastatysiu” 22 tūkst. tokių kaip Mindaugo tiltų, jūs per tą laiką galėsite peržiūrėti net 960 kino filmų”, – juokavo netradicinio sumanymo autorius.

Niko pasakojo, kad su lietuviais jo tėtis susidraugavo tarnaudamas armijoje. Paviešėjęs pas bičiulius kartvelas (gruzinas – aut. past.) nusprendė įsikurti jam artimu tapusiame krašte. Vėliau jis grįžo į gimtinę, vedė ir į Lietuvą atkeliavo jau su žmona.

“Nuo mažens buvau tarsi abiejų šalių ambasadorius. Namuose kalbėdavome tik tėvų gimtąja kalba, o mokykloje ar kieme – lietuviškai”, – sakė Niko.

Studijas pernai jis baigė tarptautinėje aukštojoje mokykloje, o dar šių metų pradžioje išvyko į tėvų kraštą pasitikrinti, ar įmanoma pradėti kelionių verslą tarp Lietuvos ir Sakartvelo. Viešėdamas pastarojoje šalyje jis susipažino su kartvelus lietuvių kalbos mokinančiu Vidu Kavaliausku. Padovanodamas savo knygą profesoriui Niko užrašė dedikaciją minėdamas, kad jis yra tiltų tarp dviejų šalių “tiesėjas”.

“Man tai tarsi įkrito į širdį ir neužilgo tapo iššūkiu. Nuo tos akimirkos, kai supratau norįs pėsčiomis pasiekti Tbilisį, iki akimirkos, kol iškeliausiu, praeis vos 102 dienos”, – kalbėjo Niko.

Jis paatviravo, kad kelionei pasiruošti padėjo net 25 vienai ar kitaip prie jos prisidėjusios įmonės. Apranga, avalynė, kuprinė, vaizdo kamera, dalis maisto, skiepai, masažai, mitybos plano sudarymas – tai, pasak Niko, tik dalis svarbių dalykų, kuriuos jam suteikė žygio idėją palaikantys žmonės.

“Prieš pat kelionę liko dar vienas svarbus darbas – viską dar kartą pasverti. Ir vis negaliu atsidžiaugti savo žygio batais, kurie, beje, yra geriausi iš visų, kokius man tik yra tekę avėti”, – pasakojo ne kartą į 70, 100 ar net 800 kilometrų žygį leidęsis jaunuolis.

Niko patikino – tuo, kai jis pasieks kelionės tikslą, viskas nesibaigs. Jau dabar vaikinas mąsto apie lietuvius ir kartvelus vienisiančios organizacijos steigimą, labdaros projektus.

“Nors dar sausio pabaigoje viskas buvo nė trupučio nerealu, dabar jau tai – faktas”, – apie šį sekmadienį prasidėsiantį žygį sakė Niko.

 

Parašykite komentarą