Netylančios kalbos apie klimato atšilimą, tirpstančius ledynus ir galimai dėl to ateityje kilsiančias problemas keičia daugybės žmonių dabartinės situacijos supratimą bei tuo pačiu elgesį. Ne išimtis – ir apsiperkantys elektroninėse parduotuvėse Lietuvos gyventojai, kurių didžioji dalis atkreipia dėmesį į aplinkosauginę padėtį ir sprendimus, kaip ją pagerinti. Beje, pagal tai neatsiliekame ir nuo Europos vidurkio.
Kaip rodo „DPDgroup“ užsakymu atliktas tyrimas, Lietuvoje gyvenantys ir e. parduotuvėse reguliariai perkantys žmonės atkreipia dėmesį į tai, ar prekės ženklai ir įmonės šiomis dienomis turi būti atsakingi už aplinką. Tai akcentuoja net 68 proc. apklaustųjų. „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovo Baltijos šalims Gabrieliaus Bilevičiaus teigimu, vienos pagrindinių to priežasčių – žmonių sąmoningumas ir kylantis gyvenimo lygis.
„Vos ne kasdien girdime naujienas apie klimato kaitą ir iš to kylančias problemas. Tai keičia ir e. parduotuvių lankytojų mąstymą: jie, prieš kažką įsigydami, vis dažniau pagalvoja, ar tai bus draugiška aplinkai. Kitas aspektas – atlyginimai didėja daugybėje sektorių, tad žmonės gali sau leisti įsigyti aplinkai draugiškų produktų: už paprastai brangesnes ekologiškas prekes yra pasiryžę mokėti net pusė apklaustųjų, kas, beje, siekia Europos vidurkį, o 39 proc. – už gamtai nekenkiančius, tvarius produktus“, – tyrimo rezultatus komentuoja G. Bilevičius.
Apklausos duomenimis, pagal tai, kiek žmonių atkreipia dėmesį, ar prekės ženklai ir įmonės yra atsakingos už aplinką, beveik neatsiliekame nuo Vakarų Europos šalių – tai akcentavo vidutiniškai 68 proc. jose apklaustų respondentų.
„Iš Baltijos šalių pagal šį rodiklį esame arčiausiai minėto Europos regiono, kuriame kur kas anksčiau įsivyravo rūpestis gamta ir aplinkosauga: Latvijoje tai akcentuoja 65 proc., o Estijoje – 54 proc. apklaustųjų. Atitinkamai šiose šalyse už ekologiškus produktus mokėti daugiau pasiruošę buvo taip pat mažiau žmonių nei Lietuvoje ir ES – 48 ir 44 procentų. Kalbant apie įsigijimą prekių, kurios nekenkia gamtai, visos Baltijos šalys nesiekė Europos vidurkio (43 proc. respondentų teigė sutinkantys mokėti daugiau už gamtai draugiškas prekes), nors Lietuva su 39 proc. lenkė tiek Latviją (37 proc.), tiek Estiją (35 proc.). Tad dar tikrai turime kur tobulėti“, – teigia „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Ekologijai padeda ir paštomatai
Prie ekologiškesnės e. prekybos prisideda ir gamtai mažiau kenkiantis siuntų pristatymas. Vienas iš tokių būdų – naudojimasis savitarnos terminalais – Lietuvoje plačiai paplitęs jau dabar ir padeda gerokai sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį.
„Siuntų savitarnos terminalų – dar vadinamų paštomatais – pagrindinis skirtumas nuo pristatymo į namus tas, kad kurjeris į vieną vietą pristato daugybę prekių, kurias kitu atveju tektų vežti kiekvienam gavėjui atskirai ir taip sunaudoti iki keliasdešimt kartų daugiau degalų. Viename paštomate vidutiniškai telpa 80 ir daugiau siuntų, o vienas kurjeris į paštomatą per dieną atveža keliasdešimt siuntų. Be to, iš siuntų savitarnos terminalų prekes galima pasiimti kad ir viduryje nakties, tad išvengiama situacijų, kai neradus adresato nurodytoje vietoje kurjeriui tą patį maršrutą kitą dieną reikia kartoti vėl“, – tvirtina G. Bilevičius.
Būtent šios priežastys yra vienos pagrindinių, dėl kurių Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi paštomatais – pristatymas į juos šalyje tapo antru pagal populiarumą būdu gauti prekes.
„Dar 2018 metais toks pristatymo būdas buvo trečioje vietoje – per vienerius metus naudojimasis siuntų savitarnos terminalais šoko aukštyn nuo 42 iki 55 procentų. Latvijoje šis skaičius siekė 53 proc., o Estijoje – netgi 84 procentus. Tai kur kas didesni rodikliai nei Europoje, kurioje į siuntų savitarnos terminalus vidutiniškai pristatoma vos 13 proc. prekių. Tad kalbant apie ekologiją, yra tam tikrų dalykų, kurių tiek iš Baltijos šalių gyventojų Vakarų europiečiai galėtų ir pasimokyti“, – tvirtina „DPD Lietuva“ atstovas.
Tyrimo „E-shopper barometer Global report“ duomenys. Šį tyrimą „DPD group“ užsakymu atliko „Growth from Knowledge“. 2019 m. gegužės-liepos mėnesiais apklausti 24,225 žmonės 21 Europos valstybėje, Lietuvoje apklausta 800 asmenų.
