Įdomybės

Mitas ar tiesa: atskiras kabinetas gali lemti didesnį darbo našumą

Nors visuomenėje gana įprastas stereotipas, kad mažiau blaškomas ir daugiau privatumo turintis darbuotojas yra laimingesnis ir dirba greičiau bei kokybiškiau, tačiau mokslas neskuba vienareikšmiškai patvirtinti šių teiginių.

Tyrimais užfiksuota nevienareikšmiškų išvadų. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjos prof. dr. Rūta Kazlauskaitė ir doc. dr. Ieva Augutytė-Kvedaravičienė teigia, kad dalis pasaulinių tyrimų iš esmės patvirtina šį stereotipą, tačiau kitose apklausose tokie rezultatai neišryškėjo.

Lietuvos mokslininkės šių ir kitų rodiklių poveikį darbuotojams nagrinėjo mokslo darbe „Biuro aplinkos įtaka darbuotojų gerovei ir veiklos rezultatams“, atliktame kartu su gyvenimą mieste visapusiškai analizuojančia ir sprendimų jam gerinti ieškančia „Darnaus miesto laboratorija“, įsteigta bendrovės „Darnu Group“. Tyrimo metu apklausti darbuotojai Vilniuje ir Kaune bei išsamiai apžvelgti pasauliniai tyrimai šia tema.

Rezultatai skyrėsi

Anot I. Augutytės-Kvedaravičienės, skirtingu metu atliktuose pasauliniuose tyrimuose konstatuojami įvairūs rezultatai.

„Pavyzdžiui kelios mokslininkų grupės skirtingu laikmečiu Švedijoje ir JAV nustatė, kad patalpų privatumas darbe lemia didesnį pasitenkinimą darbu ir geresnius rezultatus. Be to, nustatyta, kad privatumo įtaka pasitenkinimui darbu labiau pasireiškia tarp organizacijoje ilgiau išdirbusių darbuotojų. Kitaip sakant, privatumo poveikis išauga su laiku“, – atskleidžia mokslininkė.

Vis dėlto, I. Augutytės-Kvedaravičienės teigimu, buvo tyrimų, kurių išvados skyrėsi kaip diena ir naktis.

„Vieno tyrimo respondentai buvo smulkiai klausinėjami apie privatumo sąlygas jų darbe: prašoma nurodyti, ar jų kabinete yra durys, kurias galima uždaryti, kiek yra sienų, koks pertvarų skaičius. Mokslininkų nuostabai, jų tyrimo rezultatai parodė, jog privatumas jokio reikšmingo poveikio pasitenkinimui darbu neturėjo“, – komentuoja ISM tyrėja.

Kazlauskaitė pažymi, kad tyrimų rezultatų išsiskyrimo priežastis paaiškėjo įsigilinus į detales. Vienose apklausose išryškėjo, kad darbuotojai savo veiklos rezultatus patys vertina geriau, kai dirba privačioje erdvėje. Gi kitų tyrimų respondentai atsakė, kad privatumas niekaip nelemia su darbu susijusių veiklų atlikimo.

„Objektyviai vertinant, akivaizdu, kad tai vis dėlto ganėtinai individualus klausimas“, – teigia R. Kazlauskaitė.

Lietuviai nepatenkinti išplanavimu

Mokslininkių tyrime dalyvavę Vilniaus ir Kauno modernių biurų darbuotojai teigė mažiausiai savo darbo aplinkoje patenkinti interjeru ir patalpų išplanavimu. Kitų šaltinių analizė taip pat parodė, jog nepasitenkinimas darbo išplanavimu tiesiogiai susiję su kokybe ir kruopštumu darbe.

Anot vienos didžiausių Lietuvoje patalpas gyvenimui, darbui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktoriaus Lino Savicko, dideliuose biurų pastatuose dirba vis daugiau žmonių, tad pataikyti vieną tobulą sprendimą visiems – nėra paprasta. Vis dėlto aplinkos poveikis darbuotojų gerovei gali nulemti veiklos rezultatus, todėl šis klausimas yra prioritetinis tiek organizacijų vadovams, tiek pastatų plėtotojams ar savininkams.

„Žmonės yra per skirtingi, kad būtų galima visus taip paprastai suniveliuoti vienose ar kitose patalpose. Turbūt kiekvienas mūsų turime tokių kolegų, kurie darbe gali susikaupti tik visiškai atsijungę nuo kitų, ir pažįstame tokių žmonių, kurie visiškai netrikdomi gali kokybiškai atlikti savo pareigas nors ir minios klegesyje. Todėl biuruose besikuriančios modernios įmonės vertina lanksčių sprendimų galimybę ir sąlygas greitai reaguoti, prisitaikyti prie galbūt besikeičiančio kolektyvo poreikių. Tam nebūtinai reikalingi sudėtingi sprendimai – kartais erdvių išplanavimo pokyčiams pakanka paprasčiausių patalpų pertvarų, galinčių pagal poreikį padidinti ar sumažinti privatumą“, – sako L. Savickas.

Vertina aplinkos individualumą

Šiuos specialisto teiginius iliustruoja ir JAV atliktas tyrimas, kuriame 541 darbuotojai iš 14 organizacijų buvo apklausiami apie pertvarų biuruose charakteristikas, galimybes adaptuoti darbo vietą pagal poreikius ir šių veiksnių poveikį darbo rezultatams. Tyrimo rezultatai parodė, jog turintys galimybių pritaikyti darbo vietą savo poreikiams, keisti aplinkos detales ir privatumo lygį darbuotojai buvo labiau patenkinti savo darbu.

Dar viename tyrime Suomijoje mokslininkai surengė eksperimentą, patobulinę biuro patalpas, tačiau sumažinę erdvės tankį. Nepaisant sumažėjusios vietos, darbuotojų pasitenkinimas darbo vieta išaugo, nors daugumos kitų tyrimų rezultatai indikuoja, kad didesnė asmeninė erdvė biure edidina pasitenkinimą darboviete ir pastangas dėl rezultatų.

„Biuruose dirbantys žmonės dažnai mėgsta susikurti ganėtinai individualią darbo vietą, pritaikyti savo poreikiams, kartais tam reikalingas ir didesnis privatumas. Žinome ne vieną įmonę, kurių vadovai konsultuojasi su savo darbuotojais dar prieš įsirengdami biurus apie smulkiausias būsimųjų darbo vietų detales, nes supranta, kad taip netiesiogiai investuoja į būsimus savo verslo rezultatus“, – pastebi L. Savickas.

Parašykite komentarą