M. Morkūnaitė. Kaklo papuošalai.
Kultūra

Miglės Morkūnaitės autorinių papuošalų paroda „Ornamentų žydėjimas“

Galerijoje „Aukso pjūvis“ Kaune (Verslo lyderių centras BLC, K. Donelaičio g. 62) iki balandžio 10 d. veikia Miglės Morkūnaitės autorinių papuošalų paroda „Ornamentų žydėjimas“. Darbai įkvėpti tradicinės lietuviškos tekstilės estetikos – audinių, kostiumų ir kt. ornamentų bei raštų. Paroda žymi pavasario pradžią ir yra skiriama Kovo 11 –ąjai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai.

Tai – antroji autorės personalinė papuošalų kolekcija parengta parodai. 2018 m. pirmoji pavadinimu „Margai rašyta“ pristatyta galerijoje „Aukso pjūvis“, vėliau eksponuota Kauno rajono muziejuje – Raudondvario pilyje. Paroda „Ornamentų žydėjimas“ – pasižymi kiek įvairesnių ir sudėtingesnių lietuviškų raštų deriniais, kurie esti lyg skaičių kombinacijos matematikoje: raštai nesikartoja, jų yra begalė. Taip ir šių piešinių, sukurtų akrilo dažais taškuojant ant natūralios odos, variacijų gali būti nenusakomai daug. Simetrija, atidumas detalėms, įvairūs spalviniai niuansai, jų perėjimai ir deriniai leidžia pajusti skirtingų Lietuvos etninių regionų nuotaiką. Savo akiratį kūrėja plečia vartydama įvairius albumus, knygas, analizuodama muziejaus eksponatus bei gyvai matomus tautinio kostiumo, audinių raštus. Atkreipdama dėmesį į pasaulyje vyraujančias globalias klimato kaitos, aplinkos taršos, masinio vartojimo problemas, M. Morkūnaitė savo darbuose, kiek įmanoma, renkasi naudoti antrines žaliavas (panaudotas kartonines pakuotes, nebedėvimus odinius drabužius ar rastas atraižas).

Lietuviškų ornamentų papuošaluose tema pasirinkta neatsitiktinai. Autorė jau daugiau nei 10 metų kuria aksesuarus iš odos, tekstilės, tyrinėja pasaulio bei Lietuvos juvelyrikos istoriją, domisi konceptualia šiuolaikine juvelyrika, rengia straipsnius, recenzijas apie šios srities parodas. Taip pat 7 metus aktyviai dalyvavo lietuviško folkloro ansamblio „Linago“ veikloje, yra neblogai susipažinusi su lietuvių etnine kultūra, Lietuvos regionų specifika, tautinio kostiumo stiliaus ir ornamentikos klausimais. Šias gyvenimo patirtis pradėjus jungti, gimė savito dizaino papuošalai. Ilgainiui pastebėta, kad jie nėra tik dekoratyvūs atributai puošiantys rūbą, bet skleidžia ir tam tikras prasmes, susijusias su mūsų šalies kultūra ir gali būti vieni iš šiandienos mūsų tapatybės, atpažįstamumo ir reprezentacijos simbolių.

Morkūnaitė, šiais kūriniais siekia savitu būdu įprasminti lietuviškumo ženklus ir pateikti juos naujo dizaino kūriniuose, puikiai pritaikomus ir mūsų kasdieniuose gyvenimuose. Taip jie yra geriau matomi ir lengviau atpažįstami. Žinomas tarpukario Lietuvos tyrinėtojas Antanas Tamošaitis tarpukariu išleistoje knygoje „Sodžiaus menas“ rašo: „Mūsų kartos uždavinys yra tuos liaudies kūrybos turtus, kurie jau išėjo iš gyvenimo apyvartos, surinkti ir neduoti jiems žūti. Bet to būtų maža. Mūsų liaudies meną mes turime visokeriopai palaikyti, iš senų amžių atėjusią jų išvaizdą, raštus, spalvas tobulinti ir taikyti naujiems šių laikų meno dirbiniams.“ Šie žodžiai aktualūs ir šiandien bei yra tarsi praeities nuoroda, skatinanti šiandienos kūrėjus semtis meninio įkvėpimo iš mūsų senelių, prosenelių gyvenimo būdo. O jie būtent tai ir daro: šiandienos gyvenime yra nemažai menininkų, kurie vienu ar kitu būdu vadovaujasi tradicine etnine kultūra, kurdami naujus šiandienai pritaikytus dailės, dizaino, ar net buities atributus, tačiau neretai tam naudoja modernias priemones, skaitmenines, ir pan. M. Morkūnaitė šia kolekcija papildo jaunųjų menininkų būrį, prisidėdama prie lietuviškosios etninės kultūros plėtojimo bei savito protėvių rankų darbo tradicijos tęsimo.

Maloniai kviečiame.

Paroda veiks iki balandžio 10 d.

Parodą rengia galerija „Aukso pjūvis“.

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.

 

Parašykite komentarą