Žmonės

Mano gyvenimas yra įdomi, įsimintina bei spalvinga kelionė. Kartais jį vadinu žaidimu, o visus mus …

Esu Rugilė Dailidaitė ir šiandien noriu su jumis pasidalinti savo mintimis.
Mano gyvenimas yra įdomi, įsimintina bei spalvinga kelionė. Kartais jį vadinu žaidimu, o visus mus – to žaidimo dalyviais. Juk visi vis kitaip gyvename gyvenimą ir einame per jį, tarsi dalyvaudami skirtingose žaidimo partijose. Mano pats mėgstamiausias posakis – gyvenimas yra gražus. Atrodytų, kad tai tik paprasti žodžiai, bet siūlau visiems įsigilinti į jų prasmę ir iš tiesų suvokti, jog mums visiems yra duota nuostabi dovana – tai pats gyvenimas, jo spalvos, galimybės, iššūkiai ir visa, kas mus supa.
Vaikystėje svajojau būti gal dainininke, gal advokate. Kitaip pasakius – žmonių gynėja. Apie šokius nesvajojau. Buvo įkalta į galvą, kad iš šokių nepragyvensi, kad tai – ne rimta, kad tai – ne darbas. Tad šokius tik stebėdavau per televiziją ir žavėdavausi. Bet… Gyvenimas yra įdomus, nenuspėjamas ir įvairus. Jis mane pastūmėjo į šokių pasaulį, į kurį atkeliavau pakankamai vėlai ir lygiai taip pat negalvojau, kad metams bėgant tai taps viskuo, aplink ką sukasi kasdienybė.
Mokykloje buvau pirmūnė, bet tai, pasak mokytojų, man „netrukdė“ būti pasiutusiai. Iš tiesų visur ieškojau savosios teisybės, kovojau, galbūt prieštaravau. Tačiau aš tai vadinu natūraliu dalyku – noriu paimti save, kitus, rasti atsakymus.
Kartais pagalvoju apie tai, kas būtų, jei būčiau pradėjusi šokti nuo pat mažens – gal būčiau metusi šokius ir nuėjusi žaisti tenisą? Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, suprantu, kad viskam yra savas laikas ir turbūt tiesiog taip viskas turėjo būti, kad nueičiau šokti jau turinti savo nuomonę, lūkesčius, siekius, galbūt todėl ir likau šokyje visą šį laiką, nes supratau, kad jame galiu atrasti laisvę ir save.
Buvau knygų graužikė. Labai mėgau skaityti. Man viskas buvo įdomu, todėl norėjau kuo daugiau sužinoti. Dabar neturiu tiek daug laiko skaitymui, bet viliuosi, kad ateityje tam rasiu akimirkų.
Aš nemėgstu melo ir žodžio nesilaikymo. Kartais nesuprantu, kodėl žmonės bijo pasakyti tiesą ir pasirenka meluoti. O dar labiau nemėgstu paprikų! Taip taip! Tų raudonų daržovių! Kas mane pažįsta, skaitydami šiuos žodžius turėtų šypsotis.
Savo mokiniams noriu palinkėti stiprybės, nenustoti ieškoti, nesustoti susidūrus su sunkumais ir iš visų jėgų bandyti juos įveikti. Mūsų galimybės beribės! Mums tik reikia susiimti ir eiti iki galo.

NAUJA VIETA I NAUJI VEIDAI I TIE PATYS MES

O kauniečiams norėčiau palinkėti daugiau šypsenų, daugiau pozityvumo, vieni kitų palaikymo – juk mes visi esame žmonės ir visi kartu kažko siekiame, kažkuo tikime, kažką mylime. Todėl kartais užtenka vieno gero žodžio, vienos šypsenos ar paskatinimo, kad gyvenimas taptų gražesnis.

Rugilė, šokių studija „RED“.

Parašykite komentarą