Naudinga žinoti

LRT eteryje – nauja laida apie finansinį raštingumą „Gyvenk be skolų”

Tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor’s Ratings Services” duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio — tik 39 proc. suaugusiųjų laikomi finansiškai raštingais.

Lietuvos banko duomenimis, tik pusė namų ūkių planuoja šeimos biudžetą. Nenuostabu – finansinio raštingumo disciplinos mokykloje nėra, ir išlaidų planavimas, kad mėnesio gale nepritrūktų lėšų, ne retam tampa neįveikiamu iššūkiu. Mokyti visuomenę elementaraus finansinio raštingumo užsimojo nauja LRT laida „Gyvenk be skolų”.

Laidą vesti patikėta žinomam kauniečiui, Aleksoto bendruomenės aktyvistui ir Lietuvos šaulių sąjungos vadui Zenonui Šalnai, kuris yra padėjęs daugybei žmonių išbristi iš skurdo ir rasti išeitį iš beviltiškiausių gyvenimo situacijų. Zenonas vadovaujasi principu „duok žmogui meškerę, o žuvį jis pasigaus pats”. „Deja, dabartinė socialinė politika dalį žmonių įpratino gyventi iš pašalpų ir šį ydingą įprotį pakeisti sunku. Nesu finansų specialistas, greičiau – geras vadybininkas, turiu pažįstamų ratą ir kiekvienai situacijai išspręsti nesunkiai randu reikiamą pagalbą”, – pasakoja Z. Šalna.

Visoje Lietuvoje pilna istorijų apie žmones, patekusius į „greitųjų” kreditų spąstus. Kaip išsivaduoti iš uždaro tokių paskolų rato? Didesni bankai tokius klientus paprastai veja lauk. Nežinodami savo teisių, žmonės klimpsta į dar didesnes skolas, praranda būstus. Didėja socialinė atskirtis ir nusivylimas.

Laidos „Gyvenk be skolų” užduotis – išvaduoti žmones iš skolų jų pačių rankomis. Pavyzdžiui, pasiskolinęs 3 000 eurų su 36 proc. metinėmis palūkanomis, žmogus kas mėnesį vien palūkanų sumoka 90 eurų. Per metus – 1080 eurų. Skolą grąžinti būtina, tačiau nedaugelis žino, kad palūkanas galima sumažinti net 6 kartus. Tam pakanka kelių nesudėtingų žingsnių. Kartais net iš namų išeiti nereikia.

Pasak laidos kūrėjų, didžiausią išlaidų dalį sudaro neplanuoti pirkiniai. Nebūtinai brangūs. Pvz., kasdienis kavos puodelis pakeliui į darbą kainuoja apie 2 eurus. Jei išsivirtume kavos namie ir į darbą vežtumėmės termosą, sutaupytume mažiausiai 40 eurų per mėnesį. Tai – sąskaita už elektrą arba šeimos pietūs restorane.

Įprotis visur atsiskaityti banko kortele taip gali tapti ydingas. Atsiskaitymo terminalai nerodo pinigų likučio kortelėje, todėl sunku jį sukontroliuoti. Dar blogiau, kai ištuštėjus debeto kortelei, žmogus išsitraukia kreditinę ir, vėliau gavęs algą, „pamiršta” padengti kredito likutį. Tačiau jei dienai iš bankomato pasiimtume tam tikrą grynųjų pinigų sumą, su ja atsisveikinti būtų kur kas sunkiau.

„Ne piniguose laimė” – ydingas liaudiškas posakis, neturintis nieko bendra su tikrove. Kai stinga pinigų, žlunga ne tik galingos ekonomikos, bet ir santykiai šeimoje. Pinigai – viena labiausiai vengiamų temų šeimoje. Kaip apie juos kalbėtis civilizuotai? Tam neretai reikalingas tarpininkas, ir laida „Gyvenk be skolų” pasirengusi juo būti”, – kalba laidos vedėjas.

„Gyvenk be skolų” – kiekvieną ketvirtadienį 21.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT.lt.

Parašykite komentarą