Naudinga žinoti

Laiką ir pinigus galima sutaupyti net teisme

Galite pats pasirinkti gydymo būdą: pirmasis – ilgas, skausmingas ir brangus, antrasis – greitas, be įtampos ir nemokamas. Ką rinktumėtės? Deja, tokių pasirinkimų dažnu atveju nebūna, o štai, kaip spręsite ginčą, nuspręsti galite. Lietuvos teismuose jau kuris laikas siūloma pasirinkti alternatyvų ginčų sprendimo būdą – teisminę mediaciją.

Būna, jog iškilus nesutarimams, žmonėms ir įstaigoms, o teisiniais terminais įvardijant – tiesiog šalims, tenka kreiptis į teismą. Tačiau teisme nebūtinai randamas abiem pusėms priimtinas sprendimo, dažniausiai čia vienas laimi, kitas pralaimi, o procesas gali trukti ilgai.

„Jei nesinori ginčytis tiesiog dėl principų, reikia rinktis efektyvesnius sprendimo būdus. Todėl naudinga žinoti, jog egzistuoja alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, kuriais galima ne tik išspręsti kilusį ginčą, bet taip pat atkurti šalių tarpusavio santykius, sutaupyti daug laiko ir lėšų. Vienas tokių būdų – mediacija. Tai procesas, kai ginčą siekiama išspręsti padedant trečiajam neutraliam asmeniui – mediatoriui. Mediacijos metu siekiama suderinti priešingus interesus ir rasti bendrą, t.y. abiem šalims naudingą, sprendimą. Tai tarsi „draugiškos“ derybos“, – kalba Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė.

Teisminė mediacija – tai civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli teismo mediatoriai padeda civilinio proceso šalims taikiai spręsti ginčą. Procesas yra privatus ir jam taikomi konfidencialumo reikalavimai. O teismo mediatoriai yra specialiai apmokyti teisėjai, teisėjų padėjėjai arba kiti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, kurie turi suvaldyti mediaciją, kad nekiltų konfliktas ir nebūtų nukrypta nuo esmės, taip pat, jog vyrautų pagarbi atmosfera.

Taupomas laikas ir pinigai

Didelis privalumas, jog teisminė mediacija yra nemokama paslauga. O ją užbaigus taikiu susitarimu dar ir grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Ne ką mažesnis privalumas – laikas, nes teisminės mediacijos būdu civilinėse bylose ginčas sprendžiamas daug greičiau ir eikvojant mažiau pastangų, nei prireiktų bylinėjantis procese.

„Mediacijų pagalba taupomos ir valstybės išlaidos, nes bylos nagrinėjimas – tai ir dokumentų ruošimas bei siuntimas, teisėjų ir kito personalo darbas, o visa tai kainuoja. Šalims ypač svarbu, jog laimi laiką, kai jos tariasi pačios, tad šis procesas užtrunka žymiai trumpiau, nei truktų bylos procesas. Aišku, kartu sutaupomos išlaidos advokatams, kitą kartą ir ekspertams, kurie gali būti reikalingi bylos sprendimui“, – privalumus vardina Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski.

Nieko nenustebintų, jei teismo byla truktų ir kelis metus. O štai ginčą išspręsti mediacijų pagalba galima ir per 2–3 susitikimus. Teisėjas A. Maciejevski prisimena mediaciją, trukusią porą valandų, ir per jas pavyko abi puses sutaikyti.

„Prisimenu labai stiprų paskutinį ginčą. Iškilo nesutarimas tarps dviejų juridinių asmenų dėl pakankamai didelės sumos mokėjimo. Tačiau abi šalys į ginčo esmę žiūrėjo rimtai, labai konstruktyviai ir joms pavyko susitarti per vieną susitikimą. Žinoma, turėjau nemažai mediacijų, kur rasti bendrą sprendimą reikėjo kelių susitikimų. Smagu per tokį trumpą laiką padėti rasti sprendimą, tada jauti, kad dirbai ne tuščiai“, – patirtimi dalinasi teisėjas A. Maciejevski.

Paprasčiau ir mažiau neigiamų emocijų

Teisminė mediacija yra savanoriškas procesas, šalys šį būdą pasirenka bendru sutarimu. Tad taip sprendžiant ginčą, tikėtina, bus patiriama mažiau priešiškumo, o išsprendus ginčą taikiai atsiranda didesnė tikimybė, kad susitarimas bus vykdomas geruoju. Mediatoriai pažymi, kad radus sprendimą tokiu keliu įmanomas šalių gerų santykių ir abipusės pagarbos atkūrimas.

„Vertinant iš emocinės pusės, mediacijos procesas vyksta paprasčiau, šalys nėra ribojamos kažkokių taisyklių, kurios yra nustatytos civilinio proceso kodekse. Šalys turi daug didesnę laisvę palyginus su teisminiu procesu. Mediacijos metu šalys gali atvirai pasakyti savo poziciją, pasiūlyti, kaip ginčas galėtų būti sprendžiamas. Netgi įvardinti kažkokias nuoskaudas, kurias ne visada galėtų pasakyti teismo proceso metu. Galų gale paprasčiausiai pasakyti, ar tai kas vyksta, jiems atrodo teisinga ar ne. Mediacijos procese, šalys bendrauja laisviau, gali daugiau papasakoti apie ginčą, net paklausti patarimo, ar jų pozicija ir reikalavimai yra teisingi. Tiesiog juos įvardinti vienas kitam. Mediacijos proceso metu visą tai galima pasiaiškinti“, – svarbų mediacijos ir bylos proceso skirtumą įvardina Kauno apylinkės teismo Civilinių bylų teisėja Kristina Imbrasienė.

Teismo sprendimas gali būti palankus vienai iš šalių arba netgi netenkinti nė vienos. O mediacijų sėkmės istorijos stebina tuo, kad pasiekiamas ne tik abipusis susitarimas, bet dažnai netgi atkuriami santykiai ir pagarbus bendravimas.

„Pamenu bylą, kai tėvas ir dukra ginčijosi dėl palikimo po sutuoktinės ir  motinos mirties. Tėvas kategoriškai nesutiko su dukters reikalavimu dėl palikimo apimties. Šalims diskutuojant, netikėtai paklausiau tėvo, ar jis nėra vieno žinomo žmogaus giminaitis, nes pavardės tokios pat, o ir išvaizda panaši. Tėvas patikino, kad jie gana artimi giminaičiai, dukra patvirtino. Tada jiedu dalinosi prisiminimais apie bendravimą su minėtu giminaičiu ir juokėsi. Negalėjau patikėti, tačiau  tėvas iš karto pakeitė savo poziciją ir sutiko su dukros pasiūlymu. Jie pasirašė taikos sutartį. Bet ne tai buvo svarbiausia šioje mediacijoje, ypatingas momentas buvo tėvo ir dukros susitaikymas“, – kaip netikėtas posūkis išaugo į sėkmės istoriją pasakoja teisėja D. Žvinklytė.

Laisvas pasirinkimas

Teisminė mediacija pasirenkama abiejų šaliu pasirinkimu. Teismo mediatorius ir abi šalys gali sutarti, kad mediacija vyktų jiems visiems patogioje vietoje, o ne būtinai teismo patalpose.

Svarbu, kad taip pat yra užtikrinamas konfidencialumas: mediacijos metu aptarta informacija negali būti panaudota kaip įrodymas teisme, išskyrus atvejus, kai abi ginčo šalys su tuo sutinka arba jei informacijos neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui.

Ginčo perdavimą teisminei mediacijai gali inicijuoti civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas, kai teismas išaiškina bylininkams šio proceso esmę ir jie abu sutinka. Taip pat bet kuri iš ginčo šalių gali pati pateikti prašymą perduoti ginčą teisminei mediacijai. Mediatoriaus skyrimo ir pakeitimo klausimus sprendžia teisėjas, tačiau priimant sprendimą būtinai įvertinama šalių nuomonė, pareikšta prašant arba sutinkant ginčą perduoti teisminei mediacijai, taip pat būtinas teismo mediatoriaus sutikimas.

Bet kuri šalis gali pasitraukti bet kuriame mediacijos etape nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tokiu atveju teisminė mediacija užbaigiama ir civilinė byla toliau nagrinėjama teisme.

Parašykite komentarą