Naudinga žinoti

Kol kandidatai į Prezidento postą rūpinasi reitingais, mokiniams rūpi globalios problemos

Šį pavasarį Lietuvoje šyla ne tik oras, bet ir politinė atmosfera. Kandidatų į Prezidento postą konkurencija jau seniai nebuvo tokia arši. Jie rungiasi dėl to, kuris surinks daugiau parašų, kieno reitingai rinkiminėje kovoje bus aukštesni. Kol diskutuojama apie Prezidento rinkimus, pamirštami kiti, mūsų visų gerovei ne ką mažiau svarbūs dalykai – nuolat augantys atliekų kiekiai ir aplinkos užterštumas.

Moksleiviai imasi iniciatyvos

Dažnai kalbama apie tai, kad jaunoji karta turėtų būti aktyvesnė rinkimuose. Kol dauguma moksleivių to padaryti dar negali, nes nėra sulaukę tinkamo amžiaus, pilietinę pareigą išreiškia kitaip – rūpinasi gražesne ir tvaresne aplinka. Tai vyresnių klasių moksleiviai dalyvaujantys nacionaliniame projekte „Žalioji olimpiada“. Didžiausios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ ir aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ organizuojamoje olimpiadoje dalyvauja 280 šalies mokyklų.

Pirmajame, resursų taupymo etape dalyvavo 44 tūkstančiai  mokinių, panašiai tiek, kiek gyvena visame Alytaus mieste. Kartu su mokyklos bendruomene jie mokėsi rūšiuoti ir perdirbti atliekas, apgalvotai naudoti elektrą, vandenį, popierių ir kitus išteklius.

„Privalome imtis iniciatyvos dar šiandien, kadangi tarša pasaulyje sparčiai didėja. Su šiuo projektu mažais žingsneliais keičiame pasaulį, pradėdami nuo artimiausios aplinkos. Didėjantis vartojimas lemia gausėjantį atliekų skaičių, su kuriuo susidoroti pavyksta ne visam pasauliui – šiandien milžiniški kiekiai plastiko tiesiog plūduriuoja vandenynuose.

Aplinkosauginį švietimą integruodami į mokymosi procesą, siekiame ne tik skatinti jaunąją kartą rūšiuoti atliekas, tačiau ir didinti ekologinį sąmoningumą bei ugdyti tvarius kasdienius įpročius, kuriais tausotume savo sveikatą bei aplinką“, – teigia „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė.

Moksleivių demonstruojami rezultatai stulbina. Per vieną mėnesį Lietuvoje sutaupyta tiek vandens, kad medikų rekomenduojamą 2 litrų per dieną normą, vienu metu galėtų išgerti visi kauniečiai, marijampoliečiai ir gargždiškiai, nes sutaupyta beveik 700 tūkstančių litrų vandens. Vienas vaikas vidutiniškai sutaupė 15 litrų vandens.

Atsakingai galvota ir apie elektros išteklius – sutaupyta tiek energijos, kad 16 kWh 100 kilometrų nuvažiuoti sunaudojantis automobilis nuvažiuotų apie 8000 kilometrų!

Mokėsi rūšiuoti – atsikratė nereikalingų daiktų

Rūšiuodami atliekas mokiniai ir mokytojai demonstravo išradingumą – organizavo aplinkosauginius renginius. Dažnai jų namuose nebenaudojami, rūsyje ar kituose tamsiuose namų kampuose esantys daiktai prisikėlė naujam gyvenimui. Lovų užtiesalai, rūbai ar net gultai šunims vėl prikelti naujam gyvenimui – padovanoti senelių namams, nepasiturinčioms šeimoms, gyvūnų prieglaudoms. Nepamirštos ir didžiausią nerimą dėl klimato kaitos keliančios atliekos: plastikas, stiklas, popierius. Suskaičiuota, kad kiekvienas olimpiadoje dalyvavęs vaikas surūšiavo po 1 kilogramą popieriaus – tai beveik 46 000 kilogramų!

Stropiai rūšiuotas ir plastikas – mokiniai surinko 14 132 kilogramus plastiko atliekų, 3985 kilogramus stiklo. 14 tūkstančių surūšiuotų atliekų panaudota antrą kartą.

„Labai didžiuojamės mokiniais. Jie taip atsakingai įgyvendina užduotis, kad susumavę rezultatus patys būname maloniai nustebinti. Smagu, kad jie įdeda didelį indėlį į tai, kad kuo mažiau atliekų nukeliautų į sąvartynus. Dar smagiau, kad mokiniai į tai žiūri ne kaip į žaidimą ar varžytuves. Visi jie puikiai suvokia, kad jei dabar nepradėsime rūpintis tvaresne ir gražesne aplinka, turėsime rimtų problemų ateityje“, – sako aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ direktorė Vaida Griškevičienė.

Skaičiavimas dar nebaigtas

Į „Žaliosios olimpiados“ pusfinalį pateko 72 efektyviausiai resursus taupiusios mokyklos. Aktyviai dalyvavo visi miestai, tačiau labiausiai išsiskyrė keli šalies regionai: Panevėžio, Alytaus, Rokiškio, Šalčininkų, Lazdijų ir Anykščių. Nors mokyklų ten mažiau nei Kaune ar Vilniuje, surūšiuotų atliekų skaičius gerokai pralenkė didmiesčius. Organizatorius džiugina tai, kad net ir pasibaigus olimpiadai, ar vienam iš jos etapų, mokyklų bendruomenės resursų taupymą tęsia – tausoti gamtos išteklius ima visus metus.

Aplinkosauginis projektas tampa paskata pozityviems pokyčiams. Pavyzdžiui dabar mokyklos vaikams maistą ruošia pagal naujus, sveikesnius valgiaraščius. Tačiau ne retai mokiniai nesuvalgo visko, kas jiems patiekiama lėkštėse, atsisako kai kurių daržovių ar vaisių. Todėl siekiama, kad ugdymo įstaigose atsirastų švediški stalai – kiekvienas išsirinktų tai, kas patinka labiausiai, taip išvengiant ir maisto švaistymo. Taip pat, mokyklos rodo iniciatyvą ir aktyviai renovuoja pastatus, tvarko senas vandentiekio sistemas, elektros instaliacijas, pagal galimybes įsirengia vandens gręžinius bei saulės kolektorius.

 

Nacionalinė „Žalioji olimpiada“ – tai didžiausios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ ir aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ trečius metus organizuojamas projektas, kuriuo siekiama netradiciškai ugdyti Lietuvos moksleivių ekologinį sąmoningumą: perteikti ekologijos bei aplinkosaugos žinias ir formuoti įpročius, ypatingą reikšmę teikiant tinkamam atliekų tvarkymui, racionaliam išteklių naudojimui bei aplinkos kokybės gerinimui.

 

Didelio susidomėjimo ne tik moksleivių, bet ir pedagogų tarpe sulaukusi aplinkosauginė olimpiada nuolat auga. Kasmet gausėjančių dalyvių laukia ne tik teorinės ar praktinės užduotys, bet ir kūrybiniai bei praktiniai darbai įvairiomis aplinkosaugos temomis.

 

 

Daugiau informacijos: http://www.zaliasistaskas.lt/zalioji-olimpiada.html

 

Parašykite komentarą