Miestas

Kauno rajono valdžios neveiksnumas įkaitais pavertė jaunas pakaunės šeimas

Vietų trūkumas vaikų darželiuose ir kiti su tuo susiję nepatogumai Kauno rajono gyventojus verčia griebtis net apgaulės būdų, laikinai deklaruojant gyvenamąją vietą Kaune, kad atžalos pakliūtų į miesto darželius. Užuot sprendę įsisenėjusias problemas, pakaunės valdininkai ginasi kalbomis ir teisinasi, esą dėl to kalti visi, tik ne jie patys. Tuo metu Kauno miesto vadovai primena, kad abipusiai susitarimai galėjo būti pasiekti dar pernai.

„Jau kuris laikas girdime rajono vadovus dėl savo problemų kaltinant Kauno miestą. Matyt, kolegos pamiršo, kad realūs darbai įvyksta ne apie juos tuščiai kalbant ir pilant pamazgas į kaimyno daržą, o tiesiog darant. Tą puikiai parodo ir dabartinis sujudimas, kai miestas nutarė keisti pasenusią kompensavimo už vaikų darželius tvarką, didžiausias lengvatas užtikrindamas Kauno gyventojams. Logiškas sprendimas. Miesto biudžetas – tai visų kauniečių pinigai, kurie ir turi būti skiriami būtent miesto gyventojų poreikiams“, – pabrėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pernykštės derybos – bevaisės

Dar pernai rugpjūtį Kaunas atsiliepė į rajono savivaldybės kreipimąsi, siūlydamas susitarti dėl sąlygų ir galimybių Kauno rajone gyvenantiems vaikams lankyti miesto darželius.

Didžiąją dalį išlaidų už vaikų ugdymą kompensuoja miesto savivaldybė, o tėveliams vaiko diena darželyje kainuoja vos 0,58 centus. Tokia kompensacija yra galima, nes darželinuko tėvai, gyvendami mieste, čia moka mokesčius ir taip prisideda prie bendro miesto biudžeto.

Tam, kad kauniečiai nebūtų apgaudinėjami ir iš savo kišenės nemokėtų už kitų savivaldybių gyventojus, miestas pasiūlė išeitį: leisti Kauno priemiesčiuose gyvenantiems vaikams lankyti Kauno darželius su sąlyga, kad Kauno rajono savivaldybė skirtų 180 eurų per mėnesį vieno vaiko ugdymui. Būtent tokia yra vidutinė vieno vaiko ugdymo savikaina Kauno savivaldybei.

Deja, rajono vadovams nepasirodė pakankamai svarbu ir reikalinga užtikrinti kokybišką savo mažųjų gyventojų ugdymą. Šį miesto siūlymą, kaip ir daugelį kitų, rajono vadovai tiesiog ignoravo ir toliau vertė žmones elgtis nesąžiningai bei ieškoti „sistemos apėjimo“ būdų.

Kauniečiams mokestis nesikeis

Šiemet spalį Kauno miesto taryba patvirtino nuo kitų metų įsigaliosiančią tvarką, kuria nustatytas atlygis už ikimokyklinio ugdymo paslaugas siekia 9,20 Eur už vieną vaiko lankytą ar praleistą, bet nepateisintą dieną darželyje. Jei abudu darželinuko tėvai yra kauniečiai, jiems taikoma 8,62 Eur lengvata. Taigi mokėtina suma išlieka nepakitusi – 0,58 Eur. Jei vienas iš tėvų deklaravęs gyvenamąją vietą ne Kaune, lengvata bus perpus mažesnė – mokestis sieks 4,89 Eur, o gyvenamąją vietą ne Kauno mieste deklaravus abiem tėvams, kompensacija išvis netaikoma.

Rajono vadovai žeria kaltinimus dėl neva neteisingo ir žmones kiršinančio sprendimo. Tačiau faktai kalba patys už save: ne kas kitas, o pati Kauno rajono vadovybė savo neveiksnumu įstūmė jaunas šeimas į aklavietę, paversdami gyventojus situacijos įkaitais.

Akivaizdu, kad tankiau apgyvendintose pakaunės vietovėse vis dar jaučiamas didžiulis vietų trūkumas vaikų darželiuose, o Kauno miestas šią problemą išsprendė prieš kelerius metus ir toliau kryptingai tęsia ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrą. Todėl jos tampa vis patrauklesnės ne tik kauniečiams, bet ir rajono gyventojams.

Tėvai priversti sukčiauti

Registruojant vaiką į darželį Kaune, privalu, kad bent vienas iš tėvų būtų deklaravęs gyvenamąją vietą mieste, tačiau ir šiandien yra nemaža dalis auklėtinių, kurių abudu tėvai yra ne Kauno miesto gyventojai. Ne vienerius metus rajono žmonėms tekdavo dirbtinai deklaruotis Kaune pas gimines ar draugus, kad jų atžalos apgaule patektų į miesto darželius. Vos tik pasisekdavo, jie iškart vėl keisdavo gyvenamąją vietą „grįždami“ į rajoną.

Iš visų 14,5 tūkst. Kauno darželius lankančių vaikų šiuo metu yra apie penki tūkstančiai, kurių vienas arba abu tėvai deklaravę gyvenamąją vietą ne Kauno mieste. Ir nors tokie piktnaudžiavimo atvejai, nulemti netinkamų sąlygų savo gyvenamojoje teritorijoje, gali būti iš dalies suprantami, rajono valdžiai iki šiol tai nebuvo svariu argumentu imtis konkrečių veiksmų problemoms spręsti.

„Siekis rūpintis savo gyventojais mums yra akivaizdus ir savaime suprantamas, nes esame atsakingi prieš žmones. Apmaudu, kad kažkas dedasi to nesuprantantys ir spekuliuoja šia situacija, siekdami siaurų politinių interesų. Neleisime, kad kauniečiai būtų išnaudojami, jų sąskaita tenkinant kitų savivaldybių poreikius, o dar blogiau – kraunant pavienių asmenų politinius dividendus. Literatūroje tai vadinama „zuikio problema“. Kita vertus, galime pasidžiaugti, kad toks Kauno miesto sprendimas išjudino Kauno rajono valdžią ir paskatino pagaliau imtis veiksmų, nors ir pernelyg pavėluotai“, – teigė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Chaotiška rajono plėtra

Ne paslaptis, kad didelė dalis rajono gyventojų dirba ir laiką leidžia Kaune, todėl ir savo atžalas jiems palankiau vesti į darželius būtent mieste. Tiesa, net ir tie, kurie vaikus norėtų leisti į rajono darželius, tai padaryti gali ne visada, nes juose tiesiog neužtenka vietų.

Kadangi rajone teritorijų plėtra, naujų gyvenamųjų kvartalų kūrimasis planuojamas chaotiškai, naujakuriai lieka ne tik be švietimo įstaigų, bet ir be elementarių infrastruktūros sprendimų.

Tendenciją, kad rajono gyventojai linkę rinktis Kauno miesto darželius, atspindi ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengta ataskaita „Švietimas šalyje ir regionuose 2019“. Joje nurodoma, kad pernai Kaune 4–6 metų vaikų, ugdomų švietimo įstaigose, procentinė dalis siekė 105 proc., tuo metu rajone – tik 76,6. Šie skaičiai aiškiai patvirtina, kad beveik ketvirtadalis tokio amžiaus Kauno rajono gyventojų vaikų nelankė vietinių pakaunės ugdymo įstaigų, o Kauno darželiai talpina ne tik miesto, bet ir kitų savivaldybių mažuosius gyventojus.

Parašykite komentarą