Kultūra

Kauno atminties ekranai: filmas „Adomas nori būti žmogumi“

Kapitonas: Aaa, tai tu Adomai. Žinoma, tuoj pradėsi skųstis, kad lakstei visą dieną kaip šuo, kad darbo nėra šitame mieste ir esi velniškai alkanas. Tu geriau važiuotum kur nors į provinciją.

Adomas: Klausyk, tėve, emigracijos agentu pasidarei?

Gruodžio 10 d. 18 val. Kauno apskrities viešosios bibliotekos I a. salėje (Radastų g. 2) kviečiame į trečią „Kauno atminties ekranai“ filmą „Adomas nori būti žmogumi“ (1959). Svečiuose – upeivis ir istorikas, knygos „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918–1990 metais“ (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018) autorius Gediminas Kasparavičius. Vakarą veda kino istorikas ir kritikas Gediminas Jankauskas.

Pagal sovietmečio rašytojo Vytauto Sirijos Giros romaną „Buenos Airės“ sukurtas debiutinis jauno režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus filmas turėjo vadintis „Svajonių miestu“. Baigiantis stalininei epochai filmas žymėjo šį tą naujo: atlydžio nuotaikas ir autorinio kino tendencijas.

Tarpukario Kaune skleidžiasi dviejų septyniolikmečių – Kazio ir skalbėjos Liucės – meilės istorija svajojant apie Argentinos miestą „Buenos Aires“ ir žaliuojančias palmes, kur jie nori išvažiuoti. Kazys gyvena su vienišu, geriančiu kapitonu baržoje, stovinčioje žiemos uoste (senasis Kauno žiemos uostas Nemuno saloje, kurio jau nebėra!), ir dirba emigracijos bendrovės savininkui Dausai (akt. Donatas Banionis), o Liucę motina nori ištekinti už restorano savininko „Amerikono“, kurį masina jos jaunystė ir noras apsaugoti savo turtus.

Prieš prasidedant filmavimui, Sirijos Giros ir Žalakevičiaus parengtas scenarijus buvo ilgai taisomas pagal socialistinio realizmo kriterijus. Lietuvos kino studijos Meno tarybos vadovui Juozui Baltušiui trūko klasinio apibrėžtumo, buvo neaiškūs personažų motyvai, jų ideologinės nuostatos. Galutiniame scenarijaus variante buržuazinis Kaunas virto bedarbių, nelaimėlių, vargšų, protestuotojų miestu, engiamu morališkai puolusių fabrikantų, bendrovių, restoranų savininkų, kitaip – buržuazijos.

Vis dėl to prasidėjus filmavimui, Žalakevičius rado sprendimą. O tai buvo nauja ir siejosi su prancūziškuoju, o ne socialistiniu realizmu. Iš dirbtinių filmų paviljonų kamera išėjo į miesto gatves. Todėl galima atpažinti Gedimino ir Donelaičio gatvių sankirtą, su išnyrančiu Soboru, Lietuvos banko rūmus, uždarus kiemus, Santakos paplūdimį, su svajojančiais Kaziu ir Liuce, niūrų žiemos uostą, kuriame sūpuojasi nelaimingojo kapitono barža.

„Adomas nori būti žmogumi“, 1959, 81 min. Rež. Vytautas Žalakevičius
Scenarijaus autoriai Vytautas Žalakevičius, Vytautas Sirijos Gira
Vaidina: Vytautas Puodžiukaitis, Audronė Bajerčiūtė, Juozas Miltinis, Donatas Banionis, Vaclovas Blėdis.

Įėjimas nemokamas.

Parašykite komentarą