Miestas

Kaune siūlo ne griauti, o integruoti papildomą tiltą

Planuojama tiltų rekonstrukcija Kaune, Islandijos plente, neramina Arvydą Bilių – vieną daugiausiai patirties sukaupusį, buvusios Lietuvos tiltų inspekcijos vyriausiąjį inspektorių, kurio teigimu, griauti vieną iš esamų tiltų yra per daug sudėtinga, o viskam išspręsti yra daug pigesnis ir racionalesnis sprendimas.

Griovimui reikalingas atskiras projektas

Arvydas Bilius, tik pradėdamas savo tiltų projektavimo ir priežiūros specialisto karjerą, turėjo galimybę dirbti prie abiejų statomų tiltų Kleboniškyje. Pasak jo, šiandien viešumoje girdimi siūlymai nugriauti vieną iš tiltų ir vietoje to statyti 4 juostų tiltą nėra patys geriausi, atitinkantys visą situaciją.

„Karjeros pradžioje dirbau prie Kleboniškio tilto statybos, dabar pavadinto Alfonso Meškinio vardu. Tai vizualiai labai panašūs tiltai, tačiau savo konstrukcijų statine schema jie yra visiškai skirtingi. Šiaurinis tiltas, kurį norima griauti, yra sudarytas iš keturių rėmų, viduje sujungtų šarnyrais. Naujesnis tiltas – atkartota sijų konfigūracija sudaro bendrą nekarpytą 346 m ilgio siją, kuri į atramas atremta per sudėtingus judamos sistemos guolius.

Girdėjau kalbas, kad senąjį tiltą norima griauti dėl to, kad sijose yra nustatyti mikro plyšiai vidurinėse sijų dalyse. Tačiau tokių mikro plyšių bus visuose tokio tipo tiltuose, kad ir prie LEU Vilniuje  esančiame. Jį patikrinus, greičiausiai rastumėte mikro plyšius. Taip pat žinomi ir nustatyti plyšiai Nemenčinės tilte per Nerį, Sitkūnų viaduke magistralėje ir jie buvo sėkmingai sutvarkyti, o Nemenčinės tiltas sustiprintas.

Pirmiausia niekas nėra tinkamai įvertinęs senojo A. Meškinio tilto griovimo galimybių. Tam reikia atskiro projekto, nes tiltas yra rėminės sistemos ir griovimas būtų labai sudėtingas darbas, kuris pareikalaus tikrai daug lėšų.

Antra – jei nugriausime tiltą ir liksime su vienu – susidarys kamščiai, kurie paralyžiuos visą tranzitinį susisiekimą tarp didžiųjų miestų“, – teigia specialistas.

Biliaus teigimu, yra dar vienas sprendimas, kurį jie įvertino kartu su Kauno technikos kolegijos (KTK) Kelių inžinerijos studentais, leidžiantis negriauti abiejų tiltų, o juos plėsti bei pastatyti papildomą tiltą, aptarnaujantį miesto reikmes.

„Su savo studentais siūlome naują sprendimą – naikinti skiriamąją juostą, nuo Muravos iki IX forto sankryžų. Vietoje jos kelią plečiame iki 3 juostų į abi puses, viduryje įrengiant stiprų atitvarą. Tokiu atveju kelias technine prasme taps B1 kategorijos, miesto magistraline gatve.

Prieš tiltą arba už jo skiriamoje juostoje surenkamas 2 juostų plienbetonio tiltas, kuris, įrengus reikalingas atramas, įtraukiamas tarp abiejų tiltų. Naujasis tiltas gelžbetoninės plokštės zonoje sujungiamas su kairiuoju, nekarpytos sistemos tiltu. Tada galima remontuoti ir stiprinti esamą rėminės sistemos tiltą. Eismas vyks 4-iomis juostomis senąją tvarka. Atliktus remontinius darbus, plienbetonio tiltas sujungiamas su senuoju rėminės sistemos tiltu išilginiu deformaciniu pjūviu per visą tilto ilgį. Taip atsiranda 6-ios eismo juostos tilte.

Tuo pačiu laikotarpiu sprendžiamas ir Jonavos g. naujo viaduko pastatymas vidurinėje zonoje, sujungiant jį su kairiuoju naujesniu viaduku. Eismas vyksta analogiškai kaip tilte. Senasis dešinės juostos viadukas demontuojamas. Sustiprinus atramas, įrengiamas naujas surenkamos sistemos viadukas, jie sujungiami tarpusavyje į bendrą apie 35 m pločio viaduką su atitvaru viduryje.

Miestui aptarnauti siūlome statyti gerokai žemesnį tiltą,  jei upė planuojama naudoti laivybai – tiltas gali būti pakeliamas. Tačiau jam tikrai nereikia tokio aukščiau, kokiame yra nagrinėjamas A. Meškinio vardo tiltas. Šis tiltas sujungtų miesto arterines Panerių ir Jonavos gatves.

Siūlomas sprendimas leistų gerokai sumažinti darbų apimtis ir išvengti didžiulių pravažumo problemų statybų metų, o norimas griauti tiltas galėtų stovėti iki jiems galimo 80-100 metų eksploatacijos termino pabaigos. Įvertinus transporto srautų pasiskirstymą, reikėtų spręsti, ar visi įvažiavimai į magistralę šiame ruože yra reikalingi“, – tvirtina A. Bilius.

Reikia daugiau priežiūros

Šiuo metu KTK dirbančio dėstytojo A. P. Biliaus teigimu, Kaune ir visoje Lietuvoje tiltų situacija nėra bloga, tačiau jų priežiūrai dėmesio skiriama per mažai.

„2001 m. panaikinus Valstybinę tiltų inspekciją, tiltams yra skiriama gerokai mažiau dėmesio, o jiems, kaip ir visiems statiniams, reikia rutininės, kasdieninės priežiūros. Neužtenka tiesiog papilti druskos, kai kada nuvalyti sniegą, aprinkti šiukšles ar perdažyti turėklus.

Reikia specialistų, kelių inžinierių, turinčių tiltų priežiūros žinių bagažą, kurie prižiūrėtų tiltų inžinerines sistemas, įvertintų esamą situaciją, siūlytų savo sprendinius, nustatytų atsiveriančių plyšių vietas, kitus galimas defektus. Ypač priežiūros reikia tiltų deformacijų užtikrinimą garantuojantiems tiltų elementams“, – sako jis.

  1. P. Biliaus teigimu, tiltų priežiūros specialistų trūkumas jaučiamas visose valstybinėse institucijose eksploatuojančiose kelius ir tiltus.

„Jei pažvelgtume į Aleksoto tilto rekonstrukciją – ji padaryta puikiai. Geras ir inžinieriaus, mokslininko A. Steponavičiaus projektas, tačiau architektų priimti dizaino sprendimai iš eismo dalyvių atėmė vieną juostą. Dėl įrengtų šviestuvų kaip tik pritrūko keliolikos centimetrų, kad būtų išlaikytos 4-ios eismo juostos. Didėjant automobilių srautams ši juosta būtų labai reikalinga. Žinoma, pralaidumo problema sprendžia naujas M. K. Čiurlionio tiltas, tačiau kam atsisakyti to, ką buvo galima turėti.

Su naujais tiltais Kaune viskas tvarkoje. Tačiau senesni kelia nemažai susirūpinimo ir jiems reikia tinkamos priežiūros. Didelės problemos yra su Kauno HESO tiltu, kuris yra tik 2 juostų, o šiais laikais automobilių srautams tai yra per mažai. Be to, problemų yra ir su hidroelektrinės pastatu, virš kurio įrengtas tiltas“, – teigia A. Bilius.

 

Parašykite komentarą