Įdomybės

Išsikrausčius į internetą – prioritetas miegui ir e. saugumui

Taip ryžtingai visame pasaulyje vienu metu su veiklomis ir pramogomis į internetą dar nejudėjome: prisijungti kviečia nuotolinio darbo ar mokymosi platformos, įrankiai, virtualūs turai po pasaulio muziejus ir kitas įdomias vietas, tikinčiųjų mišios, meditacijos ir ištisos skaitmeninės užimtumo programos. Tarp patarimų kaip, migruojant į skaitmeninį pasaulį, susidėlioti dieną namuose išsaugant ir  ramybę, ir produktyvumą, svarbiausi du: miegas ir e. saugumas.

Nauja realybė sukuria naujus iššūkius: šeimos operatyviai tariasi dėl darbotvarkės, kurioje ir suaugusiųjų, ir vaikų veiklos atliekamos nepakylant nuo ekranų.

„Turintys galimybę dirbti nuotoliniu būdu tėvai grįžta į namus ir „prisijungia“ – virtualiuose susitikimuose su kolegomis sprendžia įmonės krizės klausimus, valdo projektus ar perorganizuoja gamybos procesus, vaikai tuo metu prie kompiuterių ar TV ekranų seka įdomiąsias pamokas, žiūri filmus, mokosi, žaidžia ar naršo. Internetui legaliai užimant didesnę mūsų dienos dalį, išlaikyti poilsio ir veiklos ritmą ne tik vaikams, bet ir suaugusiems – rimtas iššūkis. Vienu klausimu pabūkime itin tvirti: apginkime miegą,“ – atkreipia dėmesį „Skaitmeninės etikos centro“ (SEC) vadovė Rasa Jauniškienė. Pasak jos, tai viena esminių sąlygų, lemiančių kiekvieno mūsų fizinę ir psichinę sveikatą.

SEC vadovės pastebėjimu, kitas, ne mažiau svarbus aspektas – šeimoje nepraleisti momento peržiūrėti e. saugumo klausimus. Tam ypač svarbu rasti laiko dabar, nuolat jungiantis internete. Apsaugoti asmeninius duomenis, privatumą, atskirti tikrą informaciją nuo melo ir nuosekliai ugdyti savo skaitmeninės etikos įpročius – būtinas kiekvieno šiuolaikinio žmogaus gebėjimas skaitmeniniame pasaulyje. Be to, būtent dabar, susitelkę ir su didesne jėga internete galime skirti laiko ir jo švarai – raportuoti netinkamą turinį ir prisidėti prie geresnės skaitmeninės aplinkos.

Šviesa apgauna kūną

Dienoms bėgant kitaip nei įprasta, psichikos sveikatos specialistai pabrėžia būtinybę susidėlioti darbotvarkę ir jos laikytis. Kiekvienai šeimai ar individui tai bus atskira užduotis su vis kitokiu rezultatu. Tačiau mums visiems būdinga ta pati fiziologija: geriau išsimiegosime, jei kelsimės ir eisime miegoti tuo pačiu metu ir jei, likus bent valandai iki miego, nebesinaudosime ekranais.

Skaitmeninio ekrano skleidžiama šviesa aktyvina smegenis, dėl to mažėja melatonino (smegenų hormono, atsakingo už miego fazių kaitą) išsiskyrimas ir miegas sutrinka. Atsatatyti šiuos cirkadiniais vadinamus ritmus nėra taip paprasta. Tad minėta taisyklė galioja visiems, nepriklausomai nuo to, sutrikęs jų miegas, ar ne.

Jei visgi neišvengiamai tamsiu paros metu tenka žiūrėti į šviečiantį ekraną, reiktų nustatyti naktinį režimą nustatymuose. Ekrano šviesa bus gelsva – ne tik mažiau trikdys mūsų cirkadinius ritmus, bet ir mažins akių įtampą.

Ilgiau naršome – trumpiau miegame

Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinis miego fondas pateikia apibendrintą literatūros, susijusios su jaunimo naudojimosi ekranais ir miego kokybės tyrimų apžvalgą: 90 proc. tyrimų reziumė – naudojimasis išmaniais ekranais susijęs su vėlesniu ėjimo miegoti laiku ir / arba sumažėjusia bendra miego trukme.

Lietuvoje atliktas ikimokyklinio amžiaus vaikų naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis tyrimas atskleidė, jog bent vieną elektroninį įrenginį savo kambaryje turi 45 proc. ikimokyklinukų. Tokie vaikai vidutiniškai daugiau laiko praleidžia prie ekrano, trumpiau miega naktį ir turi daugiau psichinės bei fizinės sveikatos problemų.

Nauja dienotvarkė  – nauji įpročiai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kiekvieną dieną šalyje internetu naudojasi 73 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. 98 proc. kasdien besinaudojančių internetu – 16–24 m. amžiaus grupė.

Šie skaičiai karantino laikotarpiu neabejotinai yra didesni. „Apsigyvenę“ internete atnaujinkime saugumo nustatymus įrenginiuose ir pasikartokime saugaus elgesio elektroninėje erdvėje taisykles.

Interneto švarai ypač šiuo metu skirkime kuo daugiau dėmesio: jei aptikote netinkamą turinį, nedelsiant raportuokime naršomo dalyko svetainėje arba praneškime karštąja linija.

Visi esame atsakingi už švaresnį internetą

„Jei naršydami internete aptikote draudžiamą turinį, jums tereikia „uždegti raudoną lemputę – pranešti mums į „Švaraus interneto“ karštąją liniją, – sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė. – Toliau su ta informacija dirbs atitinkamos tarnybos: policija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, INHOPE kitų šalių interneto karštosios linijos“.

Pagal RRT gaunamus pranešimus, didžiausia problema yra vaikų seksualinis išnaudojimas ir su tuo susiję vaizdai. „Nelikite abejingi ir nepagailėkite poros minučių savo laiko užpildyti pranešimo anketą „Švaraus interneto“ svetainėje www.švarusinternetas.lt. Jūsų pranešimas gali būti itin svarbus stabdant nusikalstamą veiklą skaitmeninėje erdvėje, susijusią su vaikų seksualiniu išnaudojimu, valant internetą nuo patyčių, smurto, pornografinio turinio, rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymo, sukčiavimo apraiškų. Saugokite save, o ypač  pažeidžiamą internete visuomenės grupę –  vaikus,” – sako RRT atstovė.

Per 2019 m. RRT karštąja linija buvo gauta apie 1000 pranešimų apie draudžiamą ir žalingą turinį. Beveik pusė (48 proc.) iš jų buvo išties susiję su žalingu ar Lietuvoje draudžiamu turiniu (2018 m. tokių pranešimų buvo 22 proc.), ir jie aktyvavo atsakingų Lietuvos ir užsienio institucijų ir organizacijų veiksmus.

Daugiau apie savo ir vaikų saugumą internete sužinosite užsukę į „Skaitmeninės etikos centrą“.

Parašykite komentarą