Miestas

Investuojami milijonai – bet specialistų trūksta

Prastėjantys demografiniai rodikliai, didėjančios projektų apimtys ir globali konkurencinė aplinka privatų verslą skatina papildomai investuoti ir kovoti dėl specialistų, kurių deficitas juntamas jau šiandien, o po 10 metų taps rimtu iššūkiu visai šaliai ir Europai. 

Planuoja 10-čiui metų į priekį 

Apie kelių inžinierių specialistų poreikį jau daugiau nei penkmetį kalba didžiosios šio sektoriaus Lietuvos įmonės. Deja, situacija kol kas nesikeičia ir ateityje numatomas dar didesnis kelių inžinierių deficitas, kuris atsilieps visai šaliai.

Pasak Kauno technikos kolegijos direktoriaus Nerijaus Varno, kadaise buvusi prestižinė ir viena populiariausių specialybių pastaraisiais metais dėl susidariusių stereotipų prarado populiarumą, todėl būtina esamą problemą aktualizuoti jau dabar.

„Rinkoje turime labai paradoksalią situaciją – į kelių sektorių yra investuojamos didelės sumos, tačiau ten norinčių dirbti labai trūksta. Pavyzdžiui, 2019 m. Lietuvos kelių tinklo plėtrai, priežiūrai ir eismo saugai gerinti iš valstybės biudžeto skirta 477,5 mln. eurų. Pagal ilgalaikę valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 m. strategiją numatytiems tikslams pasiekti skirta net 11 mlrd. eurų. 6,9 mlrd. eurų turėtų sudaryti investicijos į kelių tinklo plėtrą, 1,4 mlrd. eurų būtų skirta kelių priežiūrai, o apie 2,4 mlrd. eurų – vietinės reikšmės keliams.

Planuojama, kad iki 2035 metų neliks blogos būklės ruožų magistraliniuose ir krašto keliuose. Tai sudaro apie 2.439 km. Taip pat planuojama rekonstruoti iki 400 km nesaugių krašto kelių“, – teigia jis.

Visiems šiems darbams įgyvendinti – reikalingi kvalifikuoti kelių inžinieriai. Deja, nors atrodytų, žvelgiant į skaičius, jų turėtų daugėti, bet kelių inžinerijos studijas renkasi vis mažiau jaunuolių.

„Mažėjantis studentų skaičius tiesiogiai veikia transporto infrastruktūros statybos įmones. Šiandien problema pradeda augti, tačiau po 10-20 metų, kai iš darbo rinkos pasitrauks senoji karta, šis klausimas taps labai opiu ir brangiai išsprendžiamu, ieškant resursų ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse.

Dažnu atveju problema yra susidarę stereotipai. Kelių inžinerija, kaip ir visos kitos inžinerinės specialybės, priklauso tiksliesiems mokslams, kuriems reikia matematikos, analitinio mąstymo, gebėjimo įdėti nemažai pastangų studijuojant, tad dažnai tai lemia, jog jauni žmonės renkasi lengvesnį kelią, neįvertindami savo karjeros galimybių, nematydami rinkos poreikio ir būsimų perspektyvų.

Susidariusią problemą švietimo sektoriuje ir darbo rinkoje šiuo atveju imasi spręsti aukštosios mokyklos kartu su privačiu verslu, kuris savo darbuotojų poreikį turi numatyti keliolika metų į priekį, nes vieni žmonės išeina į pensiją, kiti kyla karjeros laiptais, atsiranda vis daugiau naujų užsakymų Lietuvoje ir Europoje“, – situacijos sudėtingumą pristato N. Varnas.

Investuoja į profesijos įvaizdį

KTK direktoriui pritaria ir vienos didžiausių transporto infrastruktūros bendrovių „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius, kurio teigimu, inžinierių poreikis darbo rinkoje ypatingai juntamas šiandien, o ateityje tik didės.

„Jei anksčiau kelių inžinerijos kursą sudarydavo daugiau nei šimtas studentų, šiuo metu – vos pora dešimčių. Lietuvoje vykdomi transporto infrastruktūros projektai savo mastu didėja, įmonė plečia veiklą ir užsienyje, todėl šiuo metu inžinieriai yra itin paklausūs. Vykstant pramoninei inžinerijos revoliucijai, specialistų poreikis tik didės, galbūt keisis darbo metodai ir technologijos, tačiau tobulėjant mechanizmams ir siekiant vis aukštesnės darbų kokybės, inžinieriai, be abejo, bus paklausūs bei vertinami ir ateityje“, – sako jis.

Pasak UAB „Kauno tiltai“ vadovo, norint spręsti susidariusią situaciją ir populiarinti inžinerinius mokslus bei kelininko specialybę, labai svarbus dialogas tarp verslo ir mokslo.

„Akivaizdu, kad pastaruoju metu keičiasi ir verslo vaidmuo, – pažangios bendrovės šiandien nebegali apsiriboti vien tiesioginiu savo veiklos funkcijų vykdymu, todėl inicijuojame skirtingus projektus, kurių tikslas –  populiarinti specialybę ir sudominti kelių inžinerijos studijomis.

2016 m. buvo įkurtas projektas „Akademija@KaunoTiltai”. Jau antrus metus iš eilės drauge su partneriais organizuojame Lietuvos moksleivių pamėgtą renginį „Rinkis kelią, ne takelį“, populiarioje kompiuterinių žaidimų platformoje „Minecraft“ – inžinerinių statinių konkursą. Kaip tik šiuo metu moksleiviai kviečiami burti komandą ir per vasarą kurti miestą su visa transporto infrastruktūra. Taip pat, bendradarbiaudami su Baltijos pažangių technologijų institutu ir kitais partneriais, esame parengę „Įdomiosios inžinerijos“ laidų ciklą „Mokslo sriuba“ ir kt.

Su inžinerijos profesija supažindiname dalyvaudami Laisvės piknike, taip pat Studijų mugėse, Karjeros dienose. Taip pat tęsime vienkartinių stipendijų skyrimą geriausiai besimokančiam Kauno technikos kolegijos Kelių inžinerijos studentui, o šiemet, pirmą kartą skirsime stipendijas visai studijų kainai finansuoti, stojantiems į šią programą. Kiek bus tokių studentų dar sunku pasakyti, tačiau vertinsime, kiek bus norinčių, tuomet, atsižvelgdami į jų motyvaciją, gebėjimus, asmenines savybes, dalį atsirinksime ir finansuosime jų studijas.

Tikimės, kad ši galimybė sudarys sąlygas moksleiviui, kuris yra tikras „tiksliukas“, bet pavyzdžiui, prastai išlaikė lietuvių kalbos egzaminą, nemokamai studijuoti inžinerinius mokslus. Mums, tai bus galimybė prisidėti prie jauno žmogaus karjeros kelio ir „užauginti“ naują darbuotoją“, – pasakodamas apie bendrovės socialines iniciatyvas, sako A. Rusevičius, pridurdamas, kad bendrovės planuose nuo naujų mokslo metų pradžios yra jauniesiems inžinieriams sukurti neformalaus ugdymo būrelį.

 

 

 

Parašykite komentarą