Įdomybės

Duonos vartojimo tyrimas: lietuviai reikliausi cukraus kiekiui

Duonos vartojimo įpročius per pastaruosius metus pakeitė maždaug trečdalis lietuvių ir estų bei apie ketvirtadalis latvių, rodo duonos vartotojų įpročių tyrimas, atliktas Baltijos šalyse. Nors radikalių vartojimo skirtumų tarp trijų valstybių nėra, išryškėja produktų, jų sudedamųjų dalių bei kriterijų, kuriais vadovaujantis žmonės renkasi gaminius, skirtumai.

„Rinkoje apstu įvairių rūšių ir sudėties duonos bei jos gaminių, pritaikytų skirtingiems skoniams ir poreikiams: nuo bemielių, becukrių, praturtintų įvairiais grūdais, daržovėmis ar vaisiais iki visiškai tradicinių sprendimų. Vien Lietuvoje galima rasti per 500 skirtingų pavadinimų duonos ir pyragų gaminių, – sako bendrovės „Vilniaus duona“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas. – Įdomu tai, kad nors kultūriškai esame artimiausi kaimynams latviams, duonos pasirinkimas daugeliu atveju sutampa su estais.“

Lietuvių ir estų skonis panašiausias – latviai išsiskiria

Nors 70 proc. lietuvių duoną linkę rinktis pagal jos rūšį, vieningo išreikšto skonio duonos rūšiai jie neturi. Tarp populiariausių rikiuojasi balta kvietinė duona, neforminė tamsi ruginė ir kitos įvairios tamsių rugių duonos. Panašiai duonos rūšį renkasi ir estai, kurie pirmenybę teikia neforminei tamsiai ruginei, forminei tamsiai ir šviesiai kvietinei duonai. Visgi ryškiausiai išreikštą skonį turi latviai – daugiau nei ketvirtadalis pripažino mėgstantys neforminę tamsią duoną, beveik perpus mažiau – baltą kvietinę duoną.

Nors balta kvietinė duona vis dar karaliauja tarp populiariausių, žmonės, sumažinę duonos vartojimą, pripažino, jog iš pirkinių sąrašo dažniausiai išbraukia būtent šios rūšies gaminį. Paklausti kodėl, atsakiusieji tvirtino, jog kitų rūšių duona, jų manymu, yra sveikesnė, skanesnė ar praturtinta organizmui naudingomis sėklomis ir grūdais. Lietuviai ir estai vietoj kvietinės mieliau renkasi daugiagrūdę, o latviai – ruginę duoną.

Prie šių pokyčių prisidėjo ir mitybos specialistai, kurie, teikdami rekomendacijas, nesiūlo atsisakyti duonos, tačiau pataria į pirkinių krepšelį įsidėti pilno grūdo, daugiau sėklų, skaidulų ar mažiau cukraus turinčius gaminius. Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamose mitybos rekomendacijose taip pat raginama rinktis viso grūdo grūdinius produktus.

Lietuviai vengia cukraus, latviai – konservantų 

Teigiamus lietuvių mitybos įpročių pokyčius liudija ir tyrimas – iš visų trijų Baltijos valstybių lietuviai labiausiai kreipia dėmesį į cukraus kiekį duonoje – į šią eilutę ant pakuotės pirmiausia žvilgteli net 64 proc. lietuvių ir mažiau nei pusė latvių bei estų. Kaimynams latviams svarbiausia, kad sudėtyje būtų kuo mažiau raide E pažymėtų sudedamųjų dalių. Mažiausią reikšmę visų trijų šalių respondentai teikė baltymų kiekiui gaminyje, o lietuviai ir latviai – avižų kiekiui.

Kokoškino teigimu, sveikatai naudingų produktų poreikio augimas keičia ir duonos gaminių rinką. Gamintojai vis dažniau į sudėtį įtraukia supermaisto kategorijai priskiriamas avižas, įvairias sėklas ar net tokias daržoves kaip burokėliai. Pasak jo, ateityje gamintojai privalės dar labiau atsižvelgti į kintančius vartotojų poreikius – pasiūlyti rinkai daugiau alternatyvių produktų gliutenui alergiškiems žmonėms ar porcijas, pritaikytas mažiau duonos vartojantiems žmonės.

Tyrimą, kurio rezultatai apžvelgiami, atliko tyrimų bendrovė „IRO Research and Consulting“

Parašykite komentarą