Įdomybės

Duonos rinkos evoliucija: kiekis traukiasi, bet duonos vertė auga

Lietuvos duonos rinka ir toliau traukiasi – remiantis AC „Nielsen“ duomenimis*, pernai ji apimtimi susitraukė 4,7 proc. Tačiau besikeičiantys valgymo įpročiai – užkandžiavimas, mobilumas ir sveikatai palankesnių produktų poreikis – daro ženklią įtaką duonos rinkos pokyčiams. Pasak Klavs Berzins, kepyklų „Fazer Bakery Baltic“ vadovo, tokios tendencijos rodo, kad išgyvename tikrą duonos gaminių evoliuciją, kuri atveria naujas galimybes duonos kepėjams ir siūlo visiškai naujus skonius ir formatus duonos vartotojams.

„Fazer Bakery Baltic”, prekiaujančios duonos gaminiais, pažymėtais „Gardėsio“ prekės ženklu, atstovo teigimu, pernai duonos rinkos traukimuisi didžiausią įtaką padarė mažėjantis gyventojų skaičius šalyje. Dar vienas svarbus veiksnys – mažėjantys namų ūkiai, kuriuos dažnai sudaro tik vienas ar du asmenys. Tai lemia mažesnius duonos kiekių pardavimus ir perėjimą prie mažesnių duonos pakuočių. Šios tendencijos būdingos visose Baltijos šalyse, kur šviežios duonos rinka pernai susitraukė 3,6 proc.

Šios tendencijos padarė įtaką ir duonos kategorijų pokyčiams – toliau nuosekliai mažėjo tradicinių duonos gaminių populiarumas. Didžiausias 6 proc. vertės nuosmukis Lietuvoje buvo matomas batonų segmente.

Tačiau mitybos įpročių pokyčiai lėmė netradicinių ir modernių duonos formatų augimą: remiantis AC „Nielsen“ duomenimis, verte sparčiausiai augo tamsių (21 proc.) ir šviesių porcijinių duonelių (17 proc.) segmentai. Taip pat 10 procentų paaugo netradiciniai duonos formatai, kuriuos sudaro tokie gaminiai kaip duonos paplotėliai ar etninės duonos.

Prognozuojama, kad tradiciniai duonos segmentai ir šiemet išgyvens smukimą, užleisdami vietą moderniems gaminiams – duonos užkandžiams, porcijinėms duonelėms, duonos paplotėliams.

„Duonos kategorija išgyvena savotišką evoliuciją, nes šiandien duona – tai nebe tik tradicinis duonos kepalas, skirtas sotumo jausmui patenkinti. Iš duonos mes tikimės kur kas daugiau: daugiau maistinės vertės, patogesnio formato, švarios etiketės. Šiandien duonos valgytojai ieško alternatyvų tradicinėms duonos formoms, plečiasi duonos gaminių vartojimo situacijos. Šios tendencijos artimiausiu metu tik augs ir stiprės, todėl duonos kepėjai vartotojams siūlys naujus, dažnai duonos kategorijai nebūdingus formatus. Taip pat didės pridėtinės vertės ir sveikatai palankesnių produktų pasiūla“, – vartojimo įpročių dinamiką komentuoja K. Berzins.

Nors apimtis traukiasi, bet vertė išlieka stabili

Nors Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia duonos rinkos traukimąsi, tačiau jai atsiranda naujų galimybių augti, nes didėja sveikatai palankesnio maisto paklausa. „Nielsen” vartotojų tyrimo duomenys rodo, kad lietuviams sveikata išlieka svarbiausiu prioritetu – net 31 proc. šalies respondentų įvardijo jį kaip svarbiausią faktorių, šalia kylančių maisto ar komunalinių paslaugų kainų. Tai atsispindi ir jų kasdieniuose produktų pasirinkimuose bei duonos pardavimuose.

„Lietuviai už didesnės maistinės vertės duoną yra pasirengę mokėti daugiau. Nepaisant duonos rinkos susitraukimo pagal parduotos duonos kiekius, verte ji  buvo stabili. Labiausiai rinką verte augino duonos segmentai su praturtinta sudėtimi ir sveikatai palankesniais ingredientais – sėklomis, grūdais ar daržovėmis“, – komentuoja vienos lyderiaujančių kepyklų vadovas.

Dėl besikeičiančių vartotojų poreikių, duonos kepėjai vis daugiau dėmesio skiria naujų produktų gamybai, eksperimentavimui ir naujų receptūrų kūrimui.

„Pastaraisiais metais duonos asortimente stebime ženklius pokyčius. Rinkoje atsirado gaminių, kuriuose trečdalį produkto sudaro daržovės ar sėklos, pakeičiančios įprastinius miltus. Taip pat populiarėja gaminiai be pridėtinio cukraus. Pavyzdžiui, šešis metus iš eilės populiariausiai „Bočių“ duonai esame sukūrę alternatyvą, kurioje nėra pridėtinio cukraus. Ir jos augantys pardavimai rodo, kad net ir konservatyvūs ar tradicijas puoselėjantys duonos valgytojai ieško sveikatai palankesnių gaminių. Tai dideli pokyčiai, kurie pamažu užkariauja vis svaresnes pozicijas duonos lentynose. Ir nors naujienų dalis konservatyvioje duonos kategorijoje vis dar nedidelė, tačiau ji kasmet auga“, – sako K. Berzins.

Lietuvoje pridėtinės vertės duonos segmentai pernai augo ir šiuo metu sudaro net 42 proc. bendros duonos rinkos. Latvijoje šis rodiklis yra 36 proc., o Estijoje pridėtinės vertės segmentai sudaro didžiausią dalį – net 57 proc. rinkos.**Anot K. Berzins, šių segmentų augimas – tai viena pagrindinių priežasčių, padedančių išsilaikyti besitraukiančioje duonos rinkoje.

„Fazer Lietuva“ pardavimai pernai siekė 17,92 mln. EUR, tai yra 5,8 proc. daugiau nei 2017 m. Net ir besitraukiančioje duonos rinkoje augame aštuonerius metus iš eilės, o didžiąją dalį šios sėkmės sudaro produktų su pridėtine verte kūrimas. Lietuvos duonos rinkoje „Fazer Lietuva“ išlieka inovacijų lydere, kurios nauji gaminiai sudaro daugiau nei pusę visų rinkoje parduodamų naujienų dalies“, – teigia K. Berzins.

„Fazer Bakery Baltic“ atstovas priduria, kad šiandien vartotojai tampa reiklesni ir vis atidžiau skaito duonos sudėtį bei analizuoja jos ingredientus. Be to, net ir tokio kasdienio produkto kaip duona kategorijoje, 40 proc. vartotojų, rinkdamiesi gaminį, kreipia dėmesį į konkretų prekės ženklą. Duonos vartotojas vis daugiau dėmesio skiria ne tik produktų sudėčiai, bet ir jo atstovaujamoms vertybėms bei pakuotės dizainui.

Populiarėja duonos užkandžiai

Viena ryškiausių ir labiausiai augančių duonos kategorijų – užkandžiai. Remiantis AC „Nielsen“ duomenimis, užkandžių paklausa auga visose Baltijos šalyse. Lietuvoje pernai ji paaugo 6,9 proc. Latvijoje – 8,2 proc., Estijoje – 4,4 proc.

Anot K. Berzins, duonos užkandžiai – tai palankus produktas eksportui, kadangi jo galiojimo laikas ilgesnis, o transportavimas – paprastesnis. Todėl šis produktas atveria naujų verslo plėtros galimybių.

„2018 m., lyginant su tuo pat laikotarpiu 2017 m., mūsų kompanijos eksporto apimtys padidėjo 135 procentais, o užkandžių eksportas – vienas pagrindinių šį skaičių lėmusių veiksnių. Šiemet mūsų įmonė sustiprino savo eksporto potencialą, įgydama tarptautinį maisto saugos sertifikatą FSSC 22 000. Tikimės, kad jis padės dar labiau padidinti eksporto apimtis, kurios šiemet turėtų augti dar 40 proc.”, – teigia K. Berzins.

Šiemet sparčiausio įmonės eksporto augimo yra tikimąsi į tokias šalis kaip Suomija, Jungtinė Karalystė, Danija ir Rusija, o taip pat ir į naujas užsienio rinkas.

Parašykite komentarą