Naudinga žinoti

2050 metais kokybiško maisto poreikis bus 70 proc. didesnis: kaip tam ruošiamės šiandien?

Dirbtinis intelektas, robotizacija, daiktų internetas, 3D spausdintuvais kuriami produktai – tai tik dalis inovacijų, kurias ketvirtoji pramonės revoliucija atneša į žemės ūkį. Tuo pat metu auga visuomenės poreikis efektyviai naudoti atsinaujinančius gamtos išteklius, vartoti sveiką, saugų maistą. Anot ekspertų, visa tai žemės ūkiui kelia naujus iššūkius ir skatina iš naujo įvertinti, kokių gebėjimų sėkmingai veiklai šiame sektoriuje reikės per artimiausius dešimtmečius.

Diskusiją šiais klausimais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje surengė forumo „Žemės ūkis 2050: į kokias kompetencijas būtina investuoti šiandien?“ dalyviai – verslo, mokslo bei politikos atstovai.

Forumo iniciatoriai – šalies agroverslo lyderiai, VDU ŽŪA absolventų klubo „ASU alumni“ nariai – jau šiandien jaučia universitetinį išsilavinimą įgijusių naujos kartos darbuotojų trūkumą bei prognozuoja, kad ateityje tokių žmonių reikės tik daugiau, o tradiciškai suvokiamos profesijos savo ruožtu keisis šiuo metu sunkiai prognozuojamais būdais.

„ASU alumni“ klubo prezidentas, įmonių grupės „Dojus“ valdybos pirmininkas Pranas Dailidė pastebėjo, kad šiandien Lietuvai beveik 20 proc. iš eksporto gaunamų pajamų uždirba žemės ūkis ir maisto pramonė. Siekiant ir toliau šias pajamas didinti, reikia imtis inovatyvių sprendimų, stiprinti ryšius tarp taikomojo mokslo ir gamybos – anot ekspertų, tai gali garantuoti konkurencingumą globaliose rinkose. Kita vertus, reikia peržiūrėti ir sektoriaus specialistų rengimą.

„Mums, verslo atstovams, svarbu, kad iš esmės pasikeistų jaunų žmonių požiūris į žemės ūkio sektorių: tai yra ne tik gerai apmokama, pažangi, efektyviai inovacijas pritaikanti sritis, bet ir įdomi vieta dirbti. Žemės ūkyje kuriama aukšta pridėtinė vertė, čia netgi sparčiau nei kituose sektoriuose yra taikomos naujausios technologijos – robotai, dronai, didieji duomenys, dirbtinis intelektas“, – kalbėjo P. Dailidė, paraginęs švietimo ir žemės ūkio sričių politikus rasti modelį, kuris remtųsi geriausių pasaulio mokyklų patirtimi ir vestų Lietuvos žemės ūkį modernumo bei tvarumo keliu.

„Mūsų misija – ne numatyti, o įgalinti ateitį. Tam pečius turi suremti mokslo, verslo, politikos lyderiai. Ketvirtoji pramonės revoliucija labai sparčiai keičia pasaulį. Jau artimiausioje ateityje bus naudojama savavaldė žemės ūkio technika, taikomos inovatyvios tiksliojo ūkininkavimo technologijos. Žemės ūkis jau dabar yra viena sparčiausiai robotizuojamų sričių, o ateityje poreikis kurti ir valdyti naujas technologijas tik didės. Tai kelia naujus iššūkius ir dovanoja naujas galimybes“, – forumo metu kalbėjo VDU ŽŪA kancleris prof. Antanas Maziliauskas, pastebėjęs, kad kiekvienas žmogus gimsta naujoms žinioms atviromis akimis.

Renginyje dalyvavęs LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pastebėjo, kad siekis vystyti modernų žemės ūkį žengia koja kojon su ilgalaikiu siekiu kurti žmonijos gerovę. Skaičiuojama, kad 2050 m. pasaulyje gyvens 9,5 mlrd. žmonių, o kokybiško maisto poreikis bus net 70 proc. didesnis nei šiandien.

„Žemės ūkiui tinka tik apie 10 proc. mūsų planetos sausumos teritorijų. Tačiau žmogaus minties galia yra beribė“, – kalbėjo V. Pranckietis, prognozuodamas, kad, didėjant inovacijų ir žemės ūkio gamybos mastams, o kartu ir tvarumo poreikiui, konkrečių universitetinių studijų programų neliks – kiekvienas asmuo savo kompetencijų krepšelį formuosis pats, mokydamasis iš aukščiausios kvalifikacijos ekspertų.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pacitavo metų pradžioje patvirtintą „Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros baltąją knygą“, parengtą drauge su socialiniais partneriais. Joje nubrėžiama Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros ateities vizija po 2020-ųjų: pagrindiniai žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos iššūkiai, keliami uždaviniai bei siūlomi problemų sprendimo būdai. „Joje numatytas ir pagrindinis tikslas – siekis, jog didžioji dalis kaime gyvenančių ir dirbančių žmonių būtų motyvuoti bei konkurencingi, kad didėtų jų pajamos ir gerėtų gyvenimo kokybė. Trumpai tariant – kad kaime būtų patogu ir gera gyventi“, – sakė G. Surplys.

Ekologiškų produktų kūrėjų atstovas – „AUGA Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius diskusijoje apie išmaniųjų technologijų diegimo situaciją Lietuvos žemės ūkyje šias technologijas įvardijo kaip kol kas neišnaudotą mūsų šalies galimybę tapti lyderiais pasaulio mastu. „Auga nauja karta žmonių, kurie galvoja apie tvarumą, taigi ir maisto gamybos tvarumą – kai grandinėje nuo lauko iki stalo užtikrinama, kad maistas pagamintas tvariai. Ir šiems jauniems žmonėms pasaulis šiandien neturi ką pasiūlyti. Tad kodėl Lietuva šiuo atveju negalėtų tapti pasaulio lydere?“ – retoriškai klausė K. Juščius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, dalydamasis įžvalgomis apie ateitį, atkreipė dėmesį į žmogaus ir technologijų santykio dermės svarbą. „Technologijos yra vertingos tiek, kiek jos žmonijai sukuria laimės plačiąja prasme. Todėl šiandien turėtume kalbėti ne tik apie ateities kompetencijų, bet ir ateities žmogaus charakterio formavimo svarbą. Į tai turėtume orientuoti švietimo sistemą, šeimas ir visą visuomenę. Ateitis bus tokia, kokią sukurs tie, kas šiandien lanko vaikų darželį“, – neabejojo A. Monkevičius, pastebėdamas, kad ateityje gamybos našumas bus aukštas, atsiras daug naujų įdomių veiklų.

Tuo tarpu artimesnėje ateityje, siekiant motyvuoti moksleivius rinktis agroverslui aktualias profesijas, ministro nuomone, tikslinga galvoti apie skatinimą, stipendijas ir trišalių sutarčių tarp studento, universiteto ir darbdavio pasirašymą.

Diskusijoje dalyvavęs UAB ART21 direktorius Augustas Alešiūnas teigė neabejojantis, kad daug su naujų technologijų įsisavinimu susijusių problemų išsispręs savaime, kai į žemės ūkį ateis nauja darbuotojų karta – natūraliai imli IT ir inovacijoms bei suprantanti, kad XXI a. žmogus privalo mokytis visą gyvenimą.

Apibendrindamas diskusijos dalyvių įžvalgas VDU rektorius prof. Juozas Augutis sakė apgailestaujantis dėl vienintelio dalyko – kad jų neturėjo galimybės išgirsti tie, kurie šiandien sprendžia galvosūkį, kokią profesiją rinktis, kad ji būtų integrali ir perspektyvi, nes į šį klausimą buvo atsakyta – tai platus, perspektyvus ir itin inovacijoms imlus agrosektorius.

 

Parašykite komentarą